Vytautas KAZELA. Gripu žmonės sirgti pradeda gruodžio–sausio mėnesiais. Kaip sakė šeimos gydytoja Zina Žemčiūgova, laikinai einanti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, dabar pats geriausias laikas skiepytis nuo gripo, nes turi praeiti trys savaitės, kad organizme susidarytų imunitetas.
„Rugsėjo mėnesį mes ir pradėjome skiepyti nuo gripo. Skiepijome labai intensyviai. Ir šiuo metu jau užbaigėme 1500 vienetų turėtų nemokamų vakcinų. Spalio mėnesio pabaigoje mus pasieks dar 2000 vakcinos dozių, kurios bus skirtos nemokamam skiepijimui.
Tie, kurie priklauso rizikos grupėms – yra vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis (padidėjęs kraujospūdis, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, astma, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, onkologija), medikai, slaugos namų gyventojai ir nėščiosios – skiepijami nemokamai, nes jiems priklauso valstybės finansuojamas gripo skiepas.
Naudodamasi proga noriu pakviesti skiepytis nėščiąsias, kurios iki šiol greičiausiai dėl informacijos stokos tai daro vangiai. Reikia suprasti, kad skiepas nuo gripo apsaugo ne tik motiną, bet ir kūdikį, jei jis gimsta gripo sezono metu. Kadangi, kaip sakiau, šiuo metu vakcina yra pasibaigusi, tiek nėščiosios, tiek kiti į rizikos grupes patenkantys žmonės turi skambinti mums ir kai mes gausime naują vakcinos siuntą, jiems pranešime, sutarsime laiką, kada jie gali atvykti, ir paskiepysime. Šiais metais turime naujieną – tie, kurie ateina skiepytis į skiepų kabinetą, patenka per atskirą įėjimą iš kitos poliklinikos pusės. Ir jiems nereikia gaišti laiko bendrame sraute.
Šiais metais didelio populiarumo sulaukė skiepas nuo pneumokokinės infekcijos. pernai mokamų skiepų nuo šios infekcijos buvo nupirktos 9 dozės, o šiemet jau 190“, – sakė Z. Žemčiugova.
Paklausta, ar gripo skiepai gali nors iš dalies organizmui padėti sukovoti su COVID-19, gydytoja sakė, kad gripo ir pneumokokinės infekcijos skiepai nuo koronaviruso neapsaugo. „Jei žmogus paskiepytas, mes iš karto galime atmesti gripo diagnozę, nors tiek gripo, tiek COVID-19 simptomai panašūs, ir susikoncentruoti ties koronavirusu. Medikai nežino, kas bus, jei gripu ar meningokokine infekcija susirgęs žmogus dar užsikrės ir kovidu. Pasekmės gali būti labai sunkios. Jei žmogus gali apsisaugoti nuo to, jis turi tai ir padaryti, – sakė gydytoja Z. Žemčiugova.
Valstybės lėšomis (nemokamai) nuo pneumokokinės infekcijos pradėti skiepyti vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms, nuo 2015 m. gruodžio, todėl tikėtina, kad dar daug žmonių nežino, jog jiems priklauso nemokami skiepai.
Pneumokokinės infekcijos polisacharidine konjuguota vakcina nemokamai skiepijami vaikai (2–18 metų amžiaus), sergantys bronchų astma, cistine fibroze, bronchektazine liga, sergantys cerebriniu paralyžiumi, mioneuralinių jungčių ir raumenų ligomis, turintys įgimtas širdies ydas, sergantys cukriniu diabetu, navikais, lėtinėmis inkstų ligomis, vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė, sergantys lėtinėmis kepenų ligomis. Taip pat esant imunosupresinėms būklėms, t. y. turintys imunodeficitą, sergantys reumatinėmis ligomis, po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų ar audinių transplantacijos, esant įgimtai ar įgytai asplenijai, vaikai su kochleariniais implantais, sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti.
Rizikos grupei priklauso suaugusieji (vyresni nei 18 metų) ir nemokamai skiepijami sergantys lėtine inkstų liga, kai glomerulų filtracijos greitis <30 ml/min/1,73m2, sergantys nefroziniu sindromu, asmenys, kuriems atliekama dializė ar peritoninė dializė, sergantys navikais, asmenys po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, asmenys po parenchiminių organų transplantacijos, sergantys reumatinėmis ligomis, kepenų fibroze ir ciroze, asmenys, kuriems nustatytas hiposplenizmas ir įgimta asplenija, asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas, asmenys su kochleariniais implantais, sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti, asmenys, kuriems nustatyti jatrogeninė imunosupresija, asmenys, kuriems nustatytas imunodeficitas su vyraujančiais antikūnų pakitimais, kombinuoti imunodeficitai, imunodeficitai kartu su kitais pagrindiniais sutrikimais, įprastas kintamasis imunodeficitas arba kiti imunodeficitai, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, kitu patikslintu cukriniu diabetu, 2 tipo cukriniu diabetu, jeigu jiems planuojama chirurginė operacija, 2 tipo cukriniu diabetu, jeigu jie yra vyresni nei 65 metų ir jiems papildomai nustatyta 2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis, 2 tipo cukrinis diabetas su inkstų komplikacija, 2 tipo cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija, kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, bent viena iš širdies išeminių ligų, širdies nepakankamumas arba bent viena iš atitinkamų lėtinių apatinių kvėpavimo takų ligų, sergantys kita lėtine obstrukcine plaučių liga, sergantys širdies nepakankamumu.
Pasakyti, ar jums priklauso nemokami skiepai, gali šeimos gydytojai. Tačiau net jeigu jums ir nepriklauso nemokamas skiepas, galima pasiskiepyti, nes skiepas kainuoja nedaug (maždaug 50 eurų). Pneumokokas gali sukelti plaučių, vidurinės ausies uždegimus, sepsį ir net meningitą.
Kaip sakė bendruomenės slaugytoja Irena Andrijauskienė, tėvai, auginantys vaikus, turi neužmiršti skiepo nuo meningokoko. Jis tik nuo 2018 metų įtrauktas į rekomenduojamų skiepų sąrašą. Skiepas apsaugo nuo žaibinio meningokoko ir kitų sunkių jo formų. Meningokoką žmogus gali visą gyvenimą nešiotis savo nosiaryklėje. Tai įnamis, kuris vienų žmonių organizme gali pratūnoti visą gyvenimą, o kitiems pridaryti didelių bėdų, todėl valstybė jį ir įtraukė į kompensuojamųjų skiepų sąrašą. Vieni tėvai griežtai atsisako skiepyti savo vaikus, kiti skiepija netgi už savo pinigus, nors mokamas skiepas nėra pigus. bet kai žmogus pagalvoja apie pasekmes, kad liga, jei ir nebus mirtina, tačiau gali sukelti situaciją, kai taps neišvengiama netgi galūnių amputacija, imasi veiksmų.
„Apie skiepus galima kalbėti labai daug. Spalio 24-oji – pasaulinė poliomielito diena. Poliomielitas yra liga, kuri dėl skiepų yra beveik visiškai suvaldyta, tačiau tai nereiškia, kad nuo jos nereikia skiepytis. Gali būti įvežtinių atvejų iš trečiųjų pasaulio šalių. Mes visi iki 16 metų gauname skiepus nuo stabligės, difterijos, kokliušo, vėliau galima revakcinuotis kas 10 metų ir gyventi ramiai.
Kalbant apie mokamus skiepus nuo gripo ir meningokoko, vakcinų mes turime ir žmogui nusprendus skiepytis nuo abiejų ligų galime tai atlikti tą pačia dieną, tuo pačiu metu. Yra buvę, kad žmonės, kuriems priklauso nemokami skiepai, nenorėjo laukti ir pasiskiepijo mokama vakcina. Tiek mokama, tiek nemokama vakcina yra keturvalentė, todėl ir jų poveikis yra toks pat“, – kalbėjo I. Andrijauskienė.
„Atskirai norėčiau pakalbėti apie erkinį encefalitą. Mūsų kraštuose erkės labai pavojingos ir ligos eiga labai sunki. Pastebime, kad vienam žmogui susirgus visa giminė puola skiepytis. Ar verta to laukti? Šiais metais nupirkome 2,5 karto daugiau vakcinų nei praėjusiais. Nereikia įsivaizduoti, kad pasigauti erkę, galinčią užkrėsti erkiniu encefalitu, galima tik kažkur miško glūdumoje, – parsinešti ją galima ir iš pasivaikščiojimo po parką. Vaikai gal perserga lengvesne erkinio encefalito forma, bet skiepijame ir juos – jie bėgioja, vaikšto visur ir jiems užsikrėsti tikimybė yra didesnė. Po persirgto erkinio encefalito kai kuriems žmonėms lieka liekamieji reiškiniai – galvos skausmas, svaigimas, negalėjimas sutelkti dėmesio, greitesnis nuovargis. Tiek apie skiepus. Pabaigai norėčiau pateikti bendresnės informacijos.
Nuo pirmadienio, spalio 19 dienos, grįžome prie senos tvarkos: pacientai į PSPC gali patekti tik iš anksto užsiregistravę ir atvykę ne anksčiau nei 10 min. iki vizito pas gydytoją ar į procedūrą. Kitu atveju nebus įleidžiami. Saugokime save ir kitus. Nors padėtis sunkėja, bet jaučiamas žmonių atsipalaidavimas. Kiekvieną dieną turime 100, o kartais ir 200 naujų COVID-19 užsikrėtimo atvejų, apie 50 aktyvių židinių. Be didelio reikalo geriau į polikliniką neiti. Pagalvokime, kas bus, jei žmogus net ir sirgdamas besimptomine forma ateis į PSPC, – jis gali užkrėsti ir pacientus, medikams reikės izoliuotis, sutriks įstaigos veikla, žmonėms bus sunkiau gauti būtinąją pagalbą“, – sakė šeimos gydytoja Z. Žemčiugova, laikinai einanti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas.
