Pokštas ar piktavališkumas? Vyžuonose pavogtas… suoliukas

Vyžuonos – ramus ir jaukus miestelis. Pasak seniūnės Jolitos Bučelienės, čia gyvena kaimyniški žmonės, besirūpinantys, kad aplink vyrautų tvarka. Vyžuoniškiai nelinkę niokoti aplinkos ar šiukšlinti viešose vietose, tad ir miestelio gėlynai, ir turistus traukiančios vietos atrodo tvarkingai. Tačiau spalio pradžia vyžuoniškius, besiruošiančius priimti garbingą mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulą, nemaloniai nustebino.
Peržvelgę policijos įvykių suvestines rastume informacijos apie įvairiausias vagystes: ilgapirščiai taikosi ne tik į pinigus, bet ir į automobilius, traktorius, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, baldus ir t. t. O štai Vyžuonose mėnesio pradžioje iš viešos vietos dingo suoliukas.
Vyžuonų seniūnė J. Bučelienė pasakojo, kad rugsėjo pabaigoje seniūnija ėmėsi iniciatyvos – senuosius ant bažnyčios šlaito stovėjusius suolelius pakeitė naujais. Tačiau senieji suoleliai vis dar tvarkingi ir gali atlikti savo funkciją, tad nutarta jų neišmesti ir pastatyti kitose žmones traukiančiose vietose. Du suoleliai pastatyti prie Laisvės paminklo, o vienas – ant Rašytojų kalnelio.
„Rašytojų kalnelis visada buvo lankoma vieta, o per karantiną apsilankymų dar padaugėjo. Matėm, kad žmonės ten vaikštinėja, sustoja pasikalbėti. Kadangi liko vienas suoliukas, nutarėm jį pastatyti ant Rašytojų kalnelio, kad atvykstantys žmonės galėtų prisėsti, pailsėti, pabendrauti tarpusavyje“, – „Uteniui“ pasakojo J. Bučelienė.
Deja, vyžuoniškiai ir miestelio svečiai nauja poilsio vieta džiaugtis galėjo neilgai. Suoleliai prie Laisvės paminklo vis dar stovi, o štai nuo Rašytojų kalnelio kažkur dingo.
Miestelio gyventojai stebisi ir spėlioja: kam galėjo prireikti tokio daikto? Pavogė, o gal tik pasiskolino? Galbūt tai tik savotiškas jaunimo pokštas?
„Tas suolelis niekuo neypatingas: paprastas medinis suolelis metalinėmis kojomis, kokie paprastai stovi parkuose. Jis jau senas, bet savo funkciją dar atliko, – sakė Vyžuonų seniūnė. – Neįsivaizduoju, kam jo galėjo prireikti. Sunku patikėti, kad jį pavogti galėjo vietiniai. Nebent koks jaunimėlis siausdamas. Bet tokie greičiau ne vogtų, o paskandintų kūdroje. Tikriausiai tai atvykėlių iš kitur darbas.“
Pašnekovė apmaudavo dėl prapuolusio suoliuko ir sakė, kad jei būtų lėšų, labai norėtųsi dėl žmonių patogumo pastatyti kitą. Šis galbūt tarnautų ilgiau negu savaitę, tik suolelio kojas, įsitikinusi seniūnė, reikėtų įbetonuoti.