Šią kadenciją Jūs buvote vidaus reikalų ministru, dabar esate krašto apsaugos viceministras. Į Vyriausybę atėjote kaip profesionalas. Kokią patirtį atsinešėte iš ankstesnių darbų? Kokiais principais vadovaujatės savo darbe?
Darbinę karjerą pradėjau 1996 metais dėstydamas Mykolo Romerio universitete (tuometinėje Policijos akademijoje). Policijos akademijoje buvau stropus studentas, todėl iš universiteto vadovybės gavau pasiūlymą dirbti dėstytoju. Pareigūno uniforma, priesaika valstybei mane itin motyvavo, o galimybė prisidėti prie jaunosios pareigūnų kartos rengimo buvo didelė garbė.
Mykolo Romerio universitete dirbau nuo 1996 iki 2014 m., buvau Konstitucinės ir administracinės teisės instituto Administracinės teisės ir proceso katedros lektorius. Taip pat esu dirbęs Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje Teisės fakulteto Viešosios teisės katedroje ir užėmiau vedėjo ir Teisės fakulteto dekano pareigas. Dirbdamas mokymo įstaigose daug bendravau su jaunimu, išmokau įdomiai ir suprantamai studentams pateikti dėstomą medžiagą.
Dirbdamas universitete ir rengdamas disertaciją (2009 m. apgyniau disertaciją tema „Policijos pareigūnų teisinis statusas“) pagilinau savo teisines žinias Administracinės teisės, Konstitucinės teisės ir policijos veiklos srityse. Atliktas disertacinis tyrimas atskleidė daug policijos veikloje esančių problemų. Rengdamas disertaciją, išsiugdžiau tokias savybes kaip disciplina ir kantrybė, išmokau sisteminti informaciją ir strategiškai mąstyti, analizuoti tiriamąją medžiagą – naudoti įvairus mokslinius metodus. Taip pat įsiklausyti į kritiką bei priimti kitokią nuomonę.
Septynerius metus dirbau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Šioje tarnyboje mačiau dar didesnę prasmę. Kasdien galėdavau prisidėti prie skaidresnės Lietuvos kūrimo. Be viso to, jaučiau pareigą ir asmeniškai padėti žmonėms, kurie susiduria su sunkumais.
Septynerius metus Mykolo Romerio universiteto VšĮ Teisinės pagalbos centre konsultavau teisiniais klausimais socialiai remtinus asmenis, rengiau procesinius dokumentus teismams.
Studijuodamas teisę visą laiką svajojau tapti teisėju ir 2015 m. lapkričio 18 d. ši mano svajonė išsipildė. Prezidento įsakymu buvau paskirtas į Vilniaus miesto apylinkės teismą baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų teisėju. Čia dirbau iki 2016 m. gruodžio 12 d.
Užimdamas teisėjo pareigas galėjau prisidėti prie teisingumo atstatymo. Realūs darbai ir teisingumo sulaukusių žmonių padėkos man buvo didžiausias įvertinimas.
Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. buvau paskirtas LR vidaus reikalų ministru, o nuo 2019 m. spalio 21 d. – LR krašto apsaugos viceministru. Dirbdamas šiose pareigose įgijau neįkainojamos politinės patirties. Suvokiau, jog politiniams sprendimams būtina ieškoti kompromisų ir priimamo sprendimo reikalingumą reikia įrodyti pasitelkus argumentus. Dirbdamas politiniuose postuose įrodžiau, kad esu atsakingas, korupcijai atsparus ir skaidrią veiklą vykdantis politikas.
Dabar Jūs kandidatuojate į Seimą Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kas lėmė, kad pasukote į politiką? Su kokiomis nuostatomis einate į Seimą? Kokius pradėtus darbus norėtumėte tęsti? Kokiais darbais norėtumėte pasidžiaugti?
Jau beveik ketverius metus esu politikoje ir suprantu, kad galiu daug nuveikti Lietuvos žmonių gerovei – turiu pakankamą kompetenciją, išmanau politinius procesus, turiu gerus derybinius įgūdžius, esu atkaklus ir patriotiškas. Mano įsitikinimu, politika manęs, kaip žmogaus, nesugadino, o tik sustiprino tikėjimą Lietuva. Visgi politiniuose procesuose matau daug interesų, neskaidrumo, neįsiklausymo į žmonių nuomonę, bereikšmių rietenų.
Lietuvai reikia naujo politikų kultūros lygio, žmonių, rimtai įsipareigojusių atstovauti piliečių interesams. Turiu galimybę vėl būti teisėju, tačiau niekada neieškojau lengviausio kelio. Manau, Lietuvai ir jos žmonėms galiu duoti daugiau, jaučiuosi skolingas savo šaliai už suteiktas galimybes. O ir ne visi pradėti darbai buvo pabaigti.
Pirmiausiai norėčiau pasidžiaugti inicijuota ir įvykdyta viešojo sektoriaus pertvarka. Buvo parengtos Valstybės tarnybos, Vidaus tarnybos statuto, Viešojo administravimo įstatymų naujos redakcijos ir pataisos, poįstatyminių teisės aktų naujos redakcijos, viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimo pataisos. Buvo peržiūrėta ir atsisakyta besidubliuojančių institucijų funkcijų: konsoliduotos mažos, sujungtos giminingas funkcijas vykdančios tarnybos ir įstaigos.
Šie sprendimai leido 23,1 proc., lyginant su 2016 m., sumažinti viešojo sektoriaus organizacijų; 7 proc., lyginant su 2016 m., sumažinti Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų. Viešojo sektoriaus pertvarka leido padidinti darbo užmokestį vidutiniškai apie 40 proc. Darbo užmokestis padidėjo policijos pareigūnams, ugniagesiams, kariams, valstybės tarnautojams. Išaugo teikiamų viešųjų paslaugų efektyvumas ir kokybė.
Taip pat norėčiau paminėti Migracijos funkcijų vykdymo reformą. Nuo 2019 m. visa apimtimi ėmė funkcionuoti naujos struktūros Migracijos departamentas prie LR VRM su 10 teritorinių padalinių. Įgyvendinus šią reformą, Migracijos departamentui priskirti teritoriniai padaliniai pradėjo migracijos valdymo funkcijas atlikti kokybiškiau ir efektyviau, nei tai buvo daroma iki reformos.
Be to, buvau vienas iš LR turto civilinio konfiskavimo įstatymo iniciatorių, pirmininkavau darbo grupei, rengiančiai šio įstatymo projektą.
Taip pat buvo įgyvendintos struktūrinės policijos, Sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pertvarkos. Tai leido padidinti pareigūnų darbo užmokestį. Pasitikėjimas šiomis tarnybomis taip pat išaugo.
Itin svarbus buvo pasirengimas Astravo atominės elektrinės darbo pradžiai. Parengėme planą, kaip turėtų veikti institucijos, apsirūpinta jodo preparatais, įvyko pratybos.
Ne visus darbus lengva pastebėti. Kai įvyksta kažkas teigiamo, atrodo, kad tai įvyko savaime. Iš tiesų pokyčiai reikalauja daug energijos ir susitelkimo. Manau, kartu galime nuveikti labai daug, tą visada sakiau ir savo komandai.
‣ Norėčiau, kad toliau būtų vykdoma viešojo sektoriaus pertvarka. Reikia siekti, kad viešasis sektoriaus dirbtų greitai ir efektyviai; paslaugos būtų teikiamos racionaliai ir kokybiškai, kad viešosios įstaigos kuo daugiau paslaugų perkeltų į elektroninę erdvę bei racionalizuotų rezultato pasiekimą.
‣ Įgyvendinant regioninę politiką, vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo nauja redakcija, tinkamai pasiruošti 2021–2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui, siekiant skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.
‣ Stiprinti valstybės pasirengimą veikti ekstremalių situacijų metu.
‣ Gerinti nacionalinio ir viešojo saugumo lygį, didinti Lietuvos gynybinius pajėgumas ir atgrasymą nuo nedraugiškų valstybių.
Kas Jus sieja su Utena?
gimiau 1973 m. ir iki 1991 m. gyvenau Utenoje, vėliau, studijų laikotarpiu, dažnai grįždavau į Uteną pas tėvus. Su tėvais gyvenau Vyturių mikrorajone ir mokiausi Utenos 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo pirmos klasės pradėjau aktyviai sportuoti. Kelerius metus žaidžiau rankinį, vėliau, trenerio Rimo Kavoliuko padedamas, aktyviai slidinėjau. Jei tiksliai prisimenu, 1988 m. esu tapęs Utenos rajono žiemos sporto varžybų – slidinėjimo kroso 10 km – čempionu (atrodo, tuometiniame Utenos laikraštyje buvo netgi straipsnis ir nuotrauka). Iki šiol saugau apdovanojimą. Taip pat pas trenerę Aleknienę lankiau lengvąją atletiką. 1988 ar 1989 m. esu tapęs Utenos rajono 100 m bėgimo rungties pirmosios vietos laimėtoju. Utenos beisbolo „Lithuania“ komandoje žaidžiau beisbolą. Įsimintiniausios varžybos įvyko 1989 m., tada skaudžiai pralaimėjome JAV vaikų komandai. Jau Utenoje susidomėjau ir Rytų kovų menais.
Utenos 5-ojoje vidurinėje mokykloje buvau aktyvus mokinys – mokyklos krepšinio komandos narys, orientacininkų būrelio narys, mokyklos istorikų būrelio narys. Mokykloje esu vedęs abiturientų 100-dienio vakarą, Naujų metų renginius.
Šiuo metu Utenoje gyvena mano teta, todėl čia dažnai lankausi. Utena yra mano gimtasis mylimas miestas, jame aš užaugau ir subrendau kaip atsakingas Lietuvos pilietis, mylintis žmones ir sportą.
Papasakokite daugiau apie save, savo šeimą, pomėgius.
Man 47-eri metai, vedęs, turiu du vaikus. Sūnus suaugęs, jam 22-eji, dukrai – 16-a. Sutuoktinė dirba valstybiniame sektoriuje, kartu jau esame daugiau nei 20 metų. Mano ir šeimos pomėgiai sutampa. Mums visiems patinka skaityti (mane ypač žavi filosofinė literatūra), sportuoti, gerti mėtų arbatą.
Ką galvojate apie regionų plėtrą?
Mano nuomone (tokios pozicijos laikosi ir LR VRM), Lietuva yra ne vieno miesto valstybė. Lietuva turi stiprius regionus, kuriems reikia suteikti daugiau galių patiems nuspręsti, kaip jie nori gyventi, augti. Dirbdamas ministru visada siekiau, kad mažėtų regionų atskirtis, ekonominiai netolygumai. Manau, visi Lietuvos žmonės nusipelno gauti vienodas viešąsias paslaugas ir konkurencingą darbo užmokestį, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvena.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 004.
