Aktualijos

Draugystės žygis suvienijo skirtingų kartų atstovus

Praėjusį savaitgalį, vasario 8–9 dienomis, vyko simbolinis Draugystės žygis, skirtas artėjančiai Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Žygį organizavo mažosios kultūros sostinės – Tauragnų – krašto bendruomenė, prie tauragniškių prisijungė Utenos seniūnijų atstovai.
Žygis vyko tokiu maršrutu: Tauragnai–Daugailiai–Radeikiai–Vaikutėnai–Sirutėnai–Utena–Pačkėnai–Kuktiškės– Saldutiškis–Kirdeikai–Taurganai. Antrą kartą vykusio žygio sumanytoja Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkė Danguolė Trimonienė sakė, kad nors nueiti tiek kilometrų nebuvo lengva, visi žygeiviai namo grįžo puikios nuotaikos.
„Be abejonės, planuojame Draugystės žygį rengti ir kitais metais, tik yra visokių niuansų, kuriuos dar galime patobulinti. Pavyzdžiui, galbūt reikėtų maršrutą išdėstyti per kelis savaitgalius, tada atsirastų daugiau galimybių tiems, kurie galbūt dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtent tą konkretų savaitgalį negali prisijungti prie šios gražios iniciatyvos. Kitais metais galbūt pavyks įtraukti daugiau seniūnijų. Šiemet liko trys, kurių neįjungėm – jos labai toli, o mes norėjom, kad žygiuojant susidarytų draugystės ratas“, – sakė D. Trimonienė pasidomėjus, ar ši graži idėja bus puoselėjama ir kitąmet.
Į Draugystės žygį įsitraukė ir suaugę, ir vaikai, kai kurie keliavo lydimi savo keturkojų augintinių. Žygeiviai sulaukė didelio palaikymo – pakeliui buvo vaišinami kava, arbata, sumuštiniais, o Lietuvos kelių direkcija, norėdama užtikrinti žygio dalyvių saugumą, visiems padovanojo šviesą atspindinčių liemenių ir atšvaitų.
Pirmieji žygeiviai, nešini trispalve, iš Tauragnų pajudėjo šeštadienį, 8 valandą ryto, o atgal į Tauragnus vėliava grįžo vėlų sekmadienio vakarą. Žygyje dalyvavo apie 300 žmonių, jie nužygiavo 114 kilometrų.
„Šiemet žygis buvo didesnis tiek nueitų kilometrų, tiek dalyvių skaičiumi. Ypač džiugu, kad prisijungė daug jaunimo, vadinasi, jie tokiose akcijose mato prasmę, – kalbėjo Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkė. – Tie, kurie patys negalėjo žygiuoti, pasitiko mus lauke su vaišėmis. Gaila, kad negalėjome ilgiau pabūti su tais žmonėmis, nes žygio laikas buvo labai tiksliai suplanuotas. Visi buvo pakiliai, šventiškai nusiteikę. Pasisekė ir su oru – savaitgalį buvo ganėtinai šilta. Savo tikslą – nueiti draugystės ratą ir sugrąžinti vėliavą į Tauragnus, iš kur ji iškeliavo, – įvykdėme.“
„Utenio“ inf.