Aktualijos

Biblioteka, padedanti žmogui susivokti šiame pasaulyje

Vytautas KAZELA. Praėjusią savaitę Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka minėjo gražią 90 metų sukaktį. Pasveikinti bibliotekos kolektyvo atvyko Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Kultūros ministerijos atstovė Gražina Lamanauskienė, Utenos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė, seimo nario Gintauto Palucko padėjėjas Paulius Čyvas, Ignalinos, Zarasų, Molėtų, Panevėžio bibliotekų vadovai, Utenos kultūros centro, Utenos kraštotyros muziejaus, Utenos kolegijos, Utenos gimnazijų atstovai. Renginį vedė radijo žurnalistas Linas Bražionis.
Apžvelgdama 90 metų bibliotekos kelią ilgametė jos direktorė Vida Garunštytė sakė:
„Rodos, dar taip neseniai, prieš penkerius metus, minėjome bibliotekos aštuoniasdešimtpenkmetį. O dabar vėl dar kartą skaičiau mūsų bibliotekos istoriją, neatsiejamą nuo šalies istorijos, vėl mačiau tuos žmones, keitusius biblioteką ir Lietuvą.
Taigi 1919 metais Kaune įsteigtas valstybinis centrinis knygynas, kurio viena iš funkcijų buvo skolinti neatlygintinai knygas skaitymui, t. y. vykdyti viešųjų bibliotekų funkcijas, pradėjo organizuoti skyrius apskričių centruose, o Lietuvos pasienio rajonuose tokios bibliotekos jau buvo sukurtos anksčiau; toks skyrius 1931-aisiais atsidarė ir Utenoje. Jame buvo net 723 knygos, 253 skaitytojai (esant 7000 gyventojų), biblioteka buvo įsikūrusi dabartinio kraštotyros muziejaus patalpose ir jos vadovas buvo Henrikas Raštikis, kaip rašoma sovietiniuose archyvuose: „… Lietuvos armijos generolo brolis, kurio pažiūros, atrodo, nesiskyrė nuo pastarojo idėjomis ir siekimais…“
1940 metais biblioteka tampa apskrities, deja, fondas sunaikinamas, H. Raštikis per karą pasitraukia į JAV.
1950 metais biblioteka tampa rajonine, atliekančia totalitarinės valstybės pavestas funkcijas: būti ideologijos tarnaite.
1976 metais rajone sukuriama centralizuota viešųjų bibliotekų sistema. Nežiūrint sovietinės valdžios spaudimo ir cenzūros, viešosiose bibliotekose visada pleveno laisvės dvasia: čia buvo pakankamas kiekis naujų knygų, čia vyko susitikimai su literatūros korifėjais, čia galėjai diskutuoti, žinoma, labai neperžengiant tuo metu nustatytų ribų. sukurta tam laikui nebloga materialinė bazė. Prie viso to daug prisidėjo čia tris dešimtmečius dirbusi bibliotekos vadovė šviesaus atminimo Genovaitė Šinkūnaitė-Driukienė. Ir jau nuo 1987 metų bibliotekoje atsiranda emigrantų ir disidentų kūrinių, Sąjūdžio žinios ir atgimimo nuojauta.
Nuo 1990 metų, atkūrus Nepriklausomybę, susiduriama su nauju iššūkiu: su kapitalizmo ekonomine cenzūra – maždaug dvejus metus viešosioms bibliotekoms iš valstybės biudžeto neskiriama lėšų naujoms knygoms; mes gauname laisvę, o bibliotekoms – tai atsakomybė ir galimybė rinktis, galimybė ir būtinybė įrodyti savo teikiamų paslaugų reikalingumą ir nuolatinė bibliotekos, kaip institucijos, kaita.
Bibliotekininkai tampa vis labiau aktyvūs, atsiranda Atviros Lietuvos fondas, stipriai rėmęs bibliotekas, kaip demokratinę instituciją; pasaulio patirtis ir naujos mokslo žinios atsiveria bibliotekoms. Čia daug prisideda Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Ir bibliotekos keičiasi: atvirumo, informacijos prieinamumo, bendruomenės centro idėjos ateina į viešąsias bibliotekas. Po to buvo daugybė stažuočių, įvairiausių mokymų ir didžiulių pasikeitimų bibliotekininkų galvose.
1997 metais biblioteka įsigyja pirmąjį kompiuterį, o po dvejų metų įkuriama viena pirmųjų šalyje kompiuterizuota informacijos skaitykla. Biblioteka iš tradicinės kultūros įstaigos virsta švietimo ir informacijos centru.
2003 metais LR Vyriausybė patvirtina viešųjų bibliotekų modernizavimo programą, statomos naujos ir rekonstruojamos senosios bibliotekos. 2008 metų pavasarį, po trejų su puse metų trukusios rekonstrukcijos, buvo atidarytas šis modernus bibliotekos pastatas, pakilęs kaip feniksas iš pelenų. Atidarymo iškilmėse dalyvavo tuometinis LR Prezidentas Valdas Adamkus. Statinys apdovanotas įvairiausiomis premijomis bei įtrauktas į pasaulio architektūros katalogus. Čia visa tai, ko išmokome per daugelį metų ir galėjome įgyvendinti kartu su architektais ir politikais. Tam, kad mūsų biblioteka ir toliau teiktų modernias paslaugas, mes turime labai daug dirbti, kad mūsų idėjos finansiškai būtų palaikomos įvairių fondų ir savininkų.
Negalime nesididžiuoti, kad šiandien bibliotekoje veikia Šeimos skaitmeninių veiklų centras, kad esame pionieriai ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje diegdami ir skatindami gyventojus naudotis naujomis technologijomis, vis stengdamiesi mažinti skaitmeninę atskirtį. 2019 metais šiuos bibliotekos nuopelnus pripažino ir fondas eifl(eifl.net), suteikdamas bibliotekai aukščiausią įvertinimą.
Teisus buvo žymus amerikiečių filosofas Ray Oldenburgas, trečiąja vieta įvardindamas vietą tarp namų ir darbo. Ir tokia vieta, manau, yra mūsų biblioteka. Ir stengsimės, kad tokia ji ir liktų. Mes Lietuvoje, ir ne be bibliotekininkų bendruomenės pastangų, pagal naujų knygų įsigijimo rodiklį esame priartėję prie Estijos, bet dar tolokai mums iki Suomijos. Vis dar Lietuvos viešosios bibliotekos negali visiems pateikti kitų formatų knygų – tiek garsinių, tiek skaitmeninių.
Kai pasaulį sustabdė niekieno neplanuota ir net blogame sapne nesapnuota viruso pandemija, viena iš vertybių, padėjusių žmogui pasijusti geriau, buvo skaitymas. ir čia gelbėjo viešosios bibliotekos – jos teikė paslaugas ir tuo metu, kai viskas buvo uždaryta.
Nežiūrint sunkiai suvokiamos vertybių tranformacijos, socialinių tinklų isterijos ir netikrumo, tvyrančio visame pasaulyje, viešoji biblioteka, kad ir kur ji bebūtų, stengiasi padėti žmogui susivokti šiame pasaulyje, padėti pasijusti tvirčiau ir visada skatinti ko nors naujo išmokti bei neprarasti vilties.
Taigi šiandien visus sveikinu bibliotekoje, kuri jau seniai peržengė tradiciškai suprantamo kultūros lauko ribas. Pasaulyje, be jokios abejonės, yra žymiai senesnių ir turtingesnių bibliotekų. 90 metų yra daug žmogaus gyvenime, o bibliotekoms – tai tik klestėjimo pradžia.
Sveikinu visus su mūsų bibliotekos jubiliejaus švente: visus darbuotojus, pasirinkusius nepelningą, bet labai turiningą ir įdomią profesiją.dėkoju Jums už kūrybingumą ir tarnystę žmonėms; sveikinu politikus ir bibliotekos savininkus, dėkoju už nuolatinį dėmesį mūsų bibliotekai; sveikinu žiniasklaidą ir visų medijų atstovus – tai jūsų dėka mes esame matomi, girdimi ir vis labiau reikalingi; sveikinu visus partnerius ir draugus – tai mūsų visų bendromis pastangomis mes pasitinkame naujus gyvenimo iššūkius ir keičiame biblioteką.“
Utenos rajono meras A. Katinas sakė, kad būti bibliotekininku neužtenka tik išsilavinimo, reikia dar ir pašaukimo, kad biblioteka būtų ne tik knygų namai, bet ir namai tiems, kuriems tos knygos skirtos. Meras A. Katinas ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Z. Ringelevičienė bibliotekos kolektyvui įteikė 5 tūkstančių eurų čekį. „Labai svarbu turėti savo istoriją, kurią sukūrė ir kuria čia dirbę ir dirbantys žmonės“, – sakė Utenos savivaldybės meras. Utenos savivaldybės administracijos padėkos raštai įteikti bibliotekos darbuotojoms Laimutei Maniušienei, Birutei Maniušienei, Ramunei Grašytei, Vaidai Kunčinienei, Vytautui Brazdžiui, Onai Šyvienei, Irenai Juotkienei, Danutei Trinkūnienei, Reginai Kirkienei, Daivai Pilkauskaitei, Jovitai Mačiulienei, Mildai Laurinavičienei, Daliai Matulienei, Rimutei Vaičienei.
Kultūros ministerijos atstovė G. Lamanauskienė atvyko taip pat ne tuščiomis rankomis. Ji įteikė Kultūros ministerijos padėkas Reginai Mikalauskienei, direktorės pavaduotojai – už skaitymo skatinimo ir Lietuvos dokumentinio kino populiarinimo projektus; Jurgitai Gudelienei, Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkei – už bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimą, iniciatyvą ir kūrybiškumą organizuojant netradicinius renginius bibliotekoje ir už jos ribų, bibliotekos veiklų viešinimą; Žydronei Tuzienei, Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkei – už kūrybiškumą ir iniciatyvas organizuojant skaitymo skatinimo renginius, darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais; Neringai Matkevičienei, Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus bibliotekininkei – už profesionalų, kūrybišką darbą, efektyvių metodų ir inovacijų taikymą, bibliotekos funkcijų plėtrą, aktyvų dalyvavimą projektinėje veikloje; Dainorai Narkūnienei, „Europe Direct Utena“ centro vadovei – už iniciatyvą ir darbą kuriant vietos ir tarptautinės savanorystės tradiciją bibliotekoje, koordinuojant savanorių veiklą ir bibliotekos misijos sklaidą; Laimai Lapinienei, Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėjai – už inovacijų diegimą ir sėkmingą tarptautinių projektų vykdymą; Danutei Mažliokienei, Leliūnų bibliotekos bibliotekininkei – už naujų darbo formų paieškas, bendruomenės telkimą aktyviai ir pozityviai kultūrinei veiklai, turiningo laisvalaikio organizavimą; Loretai Cigelskienei, Kirdeikių bibliotekos bibliotekininkei – už aktyvią veiklą ir iniciatyvas telkiant, skatinant bei aktyvinant bendruomenę; Vidai Juškienei, Užpalių bibliotekos bibliotekininkei – už aktyvią profesinę bei visuomeninę veiklą, bendruomeniškumo skatinimo iniciatyvas; Nijolei Šuminienei, Tauragnų bibliotekos bibliotekininkei – už bibliotekos įvaizdžio puoselėjimą bei veiklą, populiarinant savo krašto istoriją; Vaidai Kazakevičiūtei, personalo specialistei – už kruopštų, sąžiningą ir kūrybingą darbą populiarinant bibliotekos paslaugas, ir, žinoma, Vidai Garunkštytei, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorei.
Autoriaus nuotr.