„Brangiai superkame bet kokios būklės automobilius, atsiskaitome grynaisiais“ – panašių skelbimų gausu tiek skelbimų portaluose, tiek socialiniuose tinkluose. Ar žinote, jog už kelis šimtus eurų pardavę seną, nebevažiuojantį automobilį, galite tapti nusikalstamos schemos dalimi ir nė neįtardami prisidėti prie tūkstantinės žalos aplinkai? Ekspertai primena, kaip neįkliūti į nelegalių transporto priemonių ardytojų spąstus ir kaip iš tiesų reikėtų pasirūpinti automobiliu, kuriam gatvėje nebe vieta.
Vien tik pažadai – beverčiai
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai prieš kelis mėnesius informavo Kėdainių rajone nustatę dvi vietas, kur nelegaliai ardyti eksploatuoti nebetinkami automobiliai. Viename sklype rasti 105 paruošti ar jau išardyti automobiliai, antrajame – daugiau nei 160 transporto priemonių.
Pasak Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimir Jankoit, Vilniuje, Klaipėdoje ar Panevėžyje už transporto priemonę, kurioje nėra pakartotiniam naudojimui tinkamų dalių, gali būti mokama nuo 50 iki 250 eurų. Jeigu pakartotinio naudojimo dalys tinkamos, transporto priemonės kaina gali siekti 1 ar 2 tūkst. eurų.
„Automobilių supirkėjai, siūlydami mokėti brangiai už bet kokios būklės – nebevažiuojantį, su defektais ar po eismo įvykio – automobilį, iš niekur pinigų nedalina. Jie turi tikslą jūsų automobilį nupirkti ir nesilaikydami aplinkosaugos reikalavimų išardyti prie namų, garaže ar kitoje vietoje, vėliau internete ar socialiniuose tinkluose parduoti didžiausią vertę turinčias transporto priemonės dalis, o automobilio kėbulą ir laidus priduoti į metalo laužo supirkimo įmones. Vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas, pavyzdžiui, plastiką, gumas, stiklą, salono apdailą, sėdynes, kilimėlius jie tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina“, – atkreipė dėmesį V. Jankoit.
Kaip netapti tokios nelegalios schemos dalimi? Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės – atliekos, kurias būtina sutvarkyti, todėl jas privalu perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauti pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą.
Jeigu atliekų tvarkytojas skelbime nurodo tik savo telefono numerį, prašo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, vengia išduoti atliekų surinkimą patvirtinančius dokumentus, galima įtarti, jog jis veikia neteisėtai arba savo veiklos apimtis slepia. Taigi, jei turite automobilį, kuris nebevažiuoja ir tikrai nebėra tinkamas eksploatuoti, visada iš supirkėjų prašykite dokumento apie sunaikinimą – tik taip būsite tikri, kad transporto priemonė nebus išardyta, išparduota dalimis, o likusios atliekos nenuguls kur nors pamiškėje.
„Jei skelbimų portale jūsų dėmesį patraukė skelbimas apie superkamus senus automobilius, o supirkėjai žada dosniai sumokėti ir automobilį išsivežti, turėtumėte būti atidūs ir įsitikinti, kad automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legaliai veikiančios įmonės eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Nelegaliai veikiantys – atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus“, – teigė V. Jankoit.
ENTPTA skaičiavimais, vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų. Žinoma, jog nelegaliai automobilių ardytojai mokėti nenori, todėl gumos, stiklo, plastiko atliekas išmeta pamiškėse, buitinių atliekų konteineriuose ir pan.
Perdirbti galima daugumą automobilių dalių
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2022 metais buvo surinkta 41,3 tūkst. tonų ENTP atliekų, 2023-aisiais – 43 tūkst. tonų, realus šių atliekų skaičius gali siekti 150 tūkst. tonų per metus. Dėl netinkamo teisinio reguliavimo teisėtai surenkama ir tinkamai sutvarkoma mažiau nei trečdalis eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Gamintojo atsakomybės principas šioje srityje iki šiol neveikia.
ENTP atliekos, užuot jas perdirbus, atgavus vertingas medžiagas, kurios galėtų būti panaudotos naujiems gaminiams, teršia aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir kitomis medžiagomis.
„Transporto priemonių atliekų perdirbimas yra itin svarbus procesas, nes taip taupomi gamtos ir energijos ištekliai, neteršiama aplinka. Vos litras panaudotos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos užteršia milijoną litrų vandens. Elektromobilių baterijos gali sprogti ir sukelti gaisrus. Padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai“, – kalbėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. Lietuvoje sukurta ENTP atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema. Mūsų šalyje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti
