Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Tomas Reichenbachas teigia, kad liepą ir rugsėjį Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai didinti bazines palūkanų normas, rodo šios finansų institucijos nusiteikimą vidutiniu laikotarpiu grįžti prie 2 proc. tikslinio infliacijos lygio.
Finansų rinkų dalyvių lūkesčiai, anot eksperto, rodo kad palūkanų normos kils ir toliau. Tačiau Lietuvos banko ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pinigų politikai griežtėjant santaupų turintys asmenys gali uždirbti. „Toliau didėsiančios palūkanos turės įtakos daugeliui sektorių: didės vyriausybės skolinimosi kaina ir būsto paskolų įmokos, galimai mažės įmonių investicijos į mažiausiai pelningus projektus. Tačiau nereikia pamiršti, kad vėl didės nominaliosios pajamos iš indėlių ir kitų fiksuoto pajamingumo priemonių“, – LB pranešime pabrėžia T. Reichenbachas. Kaip aiškina šalies centrinio banko ekonomistas, didesnių palūkanų aplinka gali pristabdyti ekonomikos augimą. Tačiau, jeigu ECB ignoruotų tokio lygio infliaciją, tai, anot jo, galėtų turėti gerokai reikšmingesnių neigiamų padarinių, ypač ilgesniu laikotarpiu. „Jeigu sumažėtų pasitikėjimas, kad Eurosistema vidutiniu laikotarpiu laikysis 2 proc. kainų stabilumo tikslo, tai galėtų dar labiau įsukti infliacijos spiralę – kai prognozuojama, kad kainos toliau kils, tai tampa priežastimi jas didinti jau dabar. Dėl šios priežasties svarbu tokiam scenarijui užbėgti už akių: palūkanų normas kelti anksčiau ir palaipsniui, o ne pavėluotai ir sparčiai“, – tikino jis. Tuo metu kiti centriniai bankai, pavyzdžiui, Anglijos bankas ir JAV federalinio rezervo sistema jau anksčiau nutraukė kiekybinį skatinimą ir pradėjo palūkanų didinimo ciklą, tačiau tam, pasak T. Reichenbacho, buvo reikšmingų priežasčių – šiose ekonomikose yra gerokai daugiau nei euro zonoje ekonomikos „įkaitimo“ ženklų, atlyginimai jose kyla sparčiau, nedarbo lygis – gerokai mažesnis, o grynoji infliacija dažnu atveju yra didesnė. ECB apsisprendė bazines palūkanų normas pakelti dar 0,75 proc. punktais Reaguodama į vis dar augančius infliacijos skaičius, ketvirtadienį Frankfurte ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas šį kartą pakelti 75 baziniais punktais. Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,75 proc. Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m. Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio. „Šiandien priėmėme sprendimą, kad ir toliau didinsime palūkanų normas… nes manome, kad dar nepasiekėme normų, kurios, kaip tikimės, galėtų padėti sumažinti infliaciją iki 2 proc. tikslo“, – teigė ji. Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch. Lagarde. Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto. Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą. Po praėjusią savaitę priimtų ECB sprendimų pirmadienį sustiprėjo euro kursas Japonijos jenos ir JAV dolerio atžvilgiu. Kaip pranešama, euro kursas jenos atžvilgiu pakilo 1,6 proc., o dolerio atžvilgiu – 1,4 proc.
