Balandžio 8 d. Seimo narių grupė pateikė rašytinį paklausimą ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei dėl viešųjų įmonių ir įstaigų, kurių steigėja ir (ar) dalininkė yra savivaldybė, diskriminacijos skirstant COVID-19 sukeltos pandemijos pasekmių valdymo paramą.Kreipimosi iniciatoriaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnės pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, tokį žingsnį paskatino Anykščių, Utenos ir kitų rajonų įmonių, susijusių su savivaldybe, atstovų pagalbos prašymas dėl paramos skyrimo. Nors šios įmonės, tokios kaip baseinai, sporto centrai, vykdo paprasčiausią komercinę veiklą, jos negali gauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paramos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, nes neatitinka įmonės, turinčios teisę į paramą, sąvokos. „Įprastu metu tai galbūt būtų pateisinama, tačiau dabar, kai reikia gelbėti šalies ekonomiką, paramos skyrimo skirtumai, taikomi priklausomai nuo įstaigų ir įmonių pavaldumo, yra nesuprantami. Šiuo sunkiu metu įmonėms išsaugoti likvidumą yra svarbi kiekviena diena, o ekonominės pagalbos įsisavinimas pandemijos pasekmių valdymui šiai dienai siekia vos 22 procentus“, – sako T. Tomilinas. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamą užimtumo rėmimo sistemą, visos įmonės, kurių veikla yra sustabdyta, išskyrus biudžetines, turi teisę gauti darbuotojų prastovų kompensacijas. Taip pat visos įmonės gali naudotis ir Finansų ministerijos rėmimo sistema – mokesčių atidėjimo priemonėmis. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavaldume esančios priemonės griežtai draudžia ekonominę pagalbą su savivaldybėmis susijusiems ekonominės veiklos subjektams, net jei jie vykdo veiklą rinkoje, kas pandemijos sąlygomis, anot T. Tomilino, grindžiama tik žinybiniu sąlygotumu. Į Seimo narių T. Tomilino, J. Jaručio, G. Burokienės, G. Kindurio, L. Savicko, G. Surplio kreipimąsi, kaip apibrėžia šiuo metu galiojantis Seimo statutas, turi būti atsakyta per 10 dienų. Situacija ekonomikoje yra grėsminga. Antrasis karantinas smarkiai užsitęsė, o pagal subsidijų nukentėjusiam verslui priemonę mokėtina parama iki šios dienos labai atsilieka nuo realaus poreikio. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ne kartą kartojo, kad ir jos netenkina paramos įsisavinimo tempai. Rašytinį paklausimą inicijuojantis T. Tomilinas ir jį palaikantys Seimo nariai tikisi, kad valdžia, įvertinusi pasiūlymą išplėsti paramos verslui gavėjų ratą, išdrįs imtis jau seniai pribrendusių sprendimų.
Related Articles
Autizmas – ne nuosprendis: išskirtinės asmenybės gali nustebinti
Rasa MILERYTĖ Jie myli, kenčia, nori būti laimingi. Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir kuriuos gerai išmano. Supranta, kad yra kitokie, ir dėl aplinkinių požiūrio į juos bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą, dėl to dažnai renkasi vienatvę. Jų mąstymas – nestandartinis, jie pajėgia suvokti kitiems neįkandamus sudėtingus dėsningumus. Tai – […]
Utenos apskrities verslui gyventojai pažėrė socialinės atsakomybės idėjų
Nuo šiukšliadėžių Utenoje ir Molėtuose, nemokamų geriamo vandens stotelių įrengimo šalia lankytinų Ignalinos rajono objektų iki profesinių pensijų fondų steigimo – tokia gyventojų pateiktų idėjų, kurios bus pasiūlytos realizuoti socialiai atsakingoms Utenos apskrities įmonėms, amplitudė. Pasiūlyta beveik 700 idėjų verslui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvos „Ne tik sau“ metu šalies gyventojai pasiūlė per 670 […]
VERT nustatė UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro regioninę kainą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro (UAB URATC) regioninę kainą. VERT, išanalizavusi bendrovės 2020-2022 m. faktines sąnaudas, 2024-2026 m. regioninės kainos laikotarpiui apskaičiavo 2 352,95 tūkst. Eur būtinųjų metinių sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą ir nustatė regioninę kainą, kaip regioninės kainos dedamųjų svertinį vidurkį: 66,63 Eur/t. VERT apskaičiuotos UAB URATC […]