Balandžio 8 d. Seimo narių grupė pateikė rašytinį paklausimą ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei dėl viešųjų įmonių ir įstaigų, kurių steigėja ir (ar) dalininkė yra savivaldybė, diskriminacijos skirstant COVID-19 sukeltos pandemijos pasekmių valdymo paramą.Kreipimosi iniciatoriaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnės pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, tokį žingsnį paskatino Anykščių, Utenos ir kitų rajonų įmonių, susijusių su savivaldybe, atstovų pagalbos prašymas dėl paramos skyrimo. Nors šios įmonės, tokios kaip baseinai, sporto centrai, vykdo paprasčiausią komercinę veiklą, jos negali gauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paramos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, nes neatitinka įmonės, turinčios teisę į paramą, sąvokos. „Įprastu metu tai galbūt būtų pateisinama, tačiau dabar, kai reikia gelbėti šalies ekonomiką, paramos skyrimo skirtumai, taikomi priklausomai nuo įstaigų ir įmonių pavaldumo, yra nesuprantami. Šiuo sunkiu metu įmonėms išsaugoti likvidumą yra svarbi kiekviena diena, o ekonominės pagalbos įsisavinimas pandemijos pasekmių valdymui šiai dienai siekia vos 22 procentus“, – sako T. Tomilinas. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamą užimtumo rėmimo sistemą, visos įmonės, kurių veikla yra sustabdyta, išskyrus biudžetines, turi teisę gauti darbuotojų prastovų kompensacijas. Taip pat visos įmonės gali naudotis ir Finansų ministerijos rėmimo sistema – mokesčių atidėjimo priemonėmis. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavaldume esančios priemonės griežtai draudžia ekonominę pagalbą su savivaldybėmis susijusiems ekonominės veiklos subjektams, net jei jie vykdo veiklą rinkoje, kas pandemijos sąlygomis, anot T. Tomilino, grindžiama tik žinybiniu sąlygotumu. Į Seimo narių T. Tomilino, J. Jaručio, G. Burokienės, G. Kindurio, L. Savicko, G. Surplio kreipimąsi, kaip apibrėžia šiuo metu galiojantis Seimo statutas, turi būti atsakyta per 10 dienų. Situacija ekonomikoje yra grėsminga. Antrasis karantinas smarkiai užsitęsė, o pagal subsidijų nukentėjusiam verslui priemonę mokėtina parama iki šios dienos labai atsilieka nuo realaus poreikio. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ne kartą kartojo, kad ir jos netenkina paramos įsisavinimo tempai. Rašytinį paklausimą inicijuojantis T. Tomilinas ir jį palaikantys Seimo nariai tikisi, kad valdžia, įvertinusi pasiūlymą išplėsti paramos verslui gavėjų ratą, išdrįs imtis jau seniai pribrendusių sprendimų.
Related Articles
Nuotolinis vizitas pas gydytoją? Misija įmanoma
Vytautas Kazela Apie naujoves ir problemas pirminės sveikatos srityje Vytautas Kazela kalbasi su Utenos PSPC direktoriumi Edvinu Ašokliu. Pacientų patogumui jau kelintas mėnuo įstaigoje teikiamos nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientai, norintys gauti nuotolinę sveikatos priežiūros paslaugą, registruojasi registratūroje ar skambina gydytojui telefonu. Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu gali būti teikiamos tik tęstinės paslaugos šeimos gydytojo […]
Laiką rodys net du žvaigždžių
„laikrodžiai“
Jonas vaiškūnas Lapkričio vakarais dėmesį trauks šios ryškiausios žvaigždės: Vega – aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne; Kapela – šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne; Altayras – pietvakariuose Erelio žvaigždyne; Aldebaranas – rytuose Tauro žvaigždyne, Denebas – netoli zenito žibančiame Gulbės žvaigždyne. Paukščių takas drieksis iš šiaurės rytų į pietvakarius. Jame žiburiuos Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Cefėjo, Gulbės ir Erelio […]
Ar važiuosime dirbti į Molėtus?
„Žaliojo koridoriaus“ iniciatyva stambiems investuotojams paskatino įmonių plėtrą regionuose. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai su bendrove „Teltonika EMS“ pasirašius stambaus investicinio projekto sutartis, verslininkai planuoja sukurti nemažai naujų darbo vietų Molėtuose.Bendrovė „Teltonika EMS“ technologijų centre Molėtuose įrengs administracines, gamybines patalpas ir laboratorijas bei planuoja sukurti apie 480 naujų darbo vietų. Čia bus projektuojami ir gaminami moderniausi […]