Kai 2012 m. Utenoje buvo įkurta Dievo Apvaizdos seserų bendruomenė ir jos narės pradėjo galvoti apie vienuolyno pastato rekonstrukciją, mažai kas tikėjo, kad seserims neįmanoma pasiseks padaryti įmanoma – paprastą, nenaują gyvenamąjį namą paversti moderniu vienuolynu.
Dabar, prabėgus beveik dešimtmečiui, visiems skeptikams reikėtų pradėti raudonuoti: Vilniaus gatvėje 55 išdygo didelis šviesus ir erdvus pastatas, labiau primenantis jaukius namus, o ne vienuolyną. Bet neapsirikit: čia tikrai yra vienuolynas, čia gyvena seserys vienuolės, čia verda sielovadinis, labdaringas, švietėjiškas, meniškas, pagalbos kenčiantiems ir ieškantiems savęs, net ekskursinis gyvenimas.
Save juokais vadinanti „veidu spaudai“ sesuo Dominyka – Violeta Slepikaitė – sakė, kad ekskursijų, įvairių mokymų ir seminarų vienuolyne tikrai netrūksta. „Štai rugpjūtį pas mus apsilankė ne viena ekskursantų grupė, šiandien (rugsėjo 11 d.) į seminarą rengiamės priimti 10-ies žmonių grupę, – pasakojo sesuo Dominyka. – Žinoma, laikomės visų būtinų saugos reikalavimų, kad netaptume viruso plitimo židiniu.“
Rugsėjo 11-ąją seserys sulaukė dar vienos nedidelės lankytojų grupės: sesers Dominykos kvietimu vienuolyne apsilankė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas ir mero patarėjas Vidmantas Valinčius. Improvizuotų įkurtuvių proga valdžios atstovai seserims padovanojo gobeleną – Utenos herbą ir ypatingas asmenines dovanėles: iš su Utena bendradarbiaujančio Palestinos miesto Beit Sahour atvežtus alyvmedžio kryžių ir rožančius.
Svečiams iš Utenos rajono savivaldybės buvo surengta nedidelė ekskursija po vienuolyną, meras ir patarėjas supažindinti su veiklomis, vienuolių seserų kasdienybe, laukiančiais darbais ir perspektyvomis.
Šiuo metu vienuolyno namuose gyvena keturios seserys: Paulina Bačauskaitė, Lina Rinkauskaitė, Toma Zareckaitė ir jau minėta Dominyka. Bet tai ne visos vienuolyno gyventojos. Dar yra berno zenenhundo veislės Meška, graži, draugiška ir labai paklusni.
Vienuolynas – trijų aukštų. Pirmame aukšte įkurta didelė, erdvi svetainė, kurioje už stalų gali susėsti nemažas būrys lankytojų, o seserys čia turi savo „pasisėdėjimo“ ir kavos gėrimo kampelį su židiniu ir krėslais. Ant sienos prie židinio kabo įspūdingas kryžius – tai Utenos Dievo Apvaizdos parapijos dovana. Pirmame aukšte savo guolį turi ir Meška.
Antrame aukšte įrengta konferencijų salė, kurioje vyksta mokymai, seminarai, parodos. Taip pat yra svečių kambariai, kuriuose gali būti apgyvendinti 20 žmonių. Vienas kambarių yra skirtas į vienuolyną atvykstančiam kunigui apsigyventi.
Trečiame aukšte gyvena seserys vienuolės. Ta vienuolyno dalis pavadinta „Klauzūra“. Kaip paaiškino sesuo Dominyka, žodis „klauzūra“ kildinamas iš angliško žodžio „close“ (uždaryti). Vadinasi, patekimas į šią vienuolyno dalį yra ribotas. Ne be reikalo ant durų kabo užrašas „Dėkojame, kad gerbiate seserų privatumą“.
Negalima pamiršti dar vienos svarbios vienuolyno dalies, esančios pirmame aukšte, – šv. Pranciškaus koplyčios, prie kurios rekonstrukcijos lėšomis prisidėjo ir Kelno arkivyskupija. Koplyčia atvira visiems: kiekvieną dieną 19 val., išskyrus pirmadienius, joje vyksta atviri maldos vakarai, kuriuose gali dalyvauti visi norintys. Yra laikas, skirtas ir asmeninei maldai.
Apžiūrint vienuolyno patalpas į akis krito ant sienų pakabintos ir kitose vietose išdėliotos ikonos. Pasirodo, ikonas tapo ir pačios vienuolės. Sesuo Dominyka dar tik mokosi tapyti ir yra nutapiusi kol kas tik vieną ikoną. Užtat sesuo Paulina – jau tikra ikonų meistrė. Nors sesuo nesutiko būti taip vadinama, nes, pasak jos, iki meistrystės dar toli, bet Paulinos tapytos ikonos stulbina: tokį tikslumą, vos įžiūrimą atspalvių žaismą, linijų grakštumą ir spinduliuojantį lengvumą „žemiškų“ dailininkų darbuose retai kada pamatysi.
„Vienuolyno rekonstrukcija beveik baigta, – pasakojo sesuo Dominyka. – Dar turim vieną sumanymą: įrengti sodą. Yra nupirktas šalia vienuolyno esantis 21 aro žemės sklypas, jau yra ir sodo planas su takais, gėlynais, žaidimų aikštelėmis vaikams, poilsio vietomis senoliams ir neįgaliesiems, pavėsine, šiltnamiu ir kitais sodo atributais. Planuojame sutvarkyti ir vienuolyno aplinką, įrengti įvažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę, pasodinti želdinių. Trūksta tik lėšų.“
Taigi, planų ir darbų ateičiai vienuolės turi apsčiai. Turi pasiūlymą ir Utenos rajono savivaldybei: pagerbti šviesaus atminimo seserį Doloritą, suteikiant jai Utenos krašto garbės pilietės vardą. Sesuo Dolorita, atvykusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 17 metų gyveno Utenoje, rūpinosi uteniškių sielovada ir paliko ryškų pėdsaką Utenos bendruomenės gyvenime. A. Katinas ir V. Valinčius be menkiausių abejonių parėmė šią seserų idėją.
Seserys vienuolės kviečia malda ir auka paremti Dievo Apvaizdos seserų misiją ir vienuolyno pastato rekonstrukciją. Utenos vienuolyno misijos klausimais galima kreiptis į seserį Dominyką, tel. 8 640 60441.
Aukoti galima A/s LT 57 7044 0600 0799 6140, SEB bankas, (banko kodas. CBVILT2X), Dievo Apvaizdos seserų kongregacija, Apvaizdos takas 6, Panevėžys 35143, ident. kodas 292063410.
Utenos rajono savivaldybės administracija
