Vytautas Kazela
Pats šeštadienio vidurdienis. Rituosi kaip vienas didelis prakaito lašas Aušros gatve. Nenoriu, bet reikia. Juk Utenos miesto šventė! Į šonus pasidairinėdamas, daug gražaus ir skanaus regėdamas. Ir riestainių (kokia mugė be jų), ir duonytės, ir mėsytės, ir rūkytos žuvytės. Ir medučio.
Štai prekiauja medumi tėvas ir sūnus. Čia atvirkščiai nei kitur – bitininkauja sūnus, o tėvas tik pagelbėja. Sūnus sako visko pats išmokęs. Nuo vienos bičių šeimos pradėjęs. Dabar jau 40 turi, bet norėtų mažinti – bitininkystė žvejybai trukdo! Štai ir kitas bitininkas. Inteligentiškas. Panašu, kad nuo Kauno. Aiškina, kad lipčiaus medus geriausias. Ir remiasi profesorium Amšiejumi.
O aš jam prieštarauju, kad jis nei geresnis, nei blogesnis, tik kitoks. Jis ne iš nektaro, o iš augalo sulčių.
Tęsinį skaitykite 2022 08 31 „Utenyje“
