Rasa MILERYTĖ. Lengvaatletė iš Utenos Ieva Zarankaitė (26 m.) gali didžiuotis jau ne vienu Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų medaliu, bet su kiekvienu laimėjimu kartelę kelia vis aukščiau. Sportininkė sako svajojanti ne tik dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet ir parsivežti apdovanojimą. Mergina pasakoja į tikslo siekimą įdedanti visas jėgas ir nepavargdama dirbanti dėl aukštesnių rezultatų, o entuziazmo siekiant aukštumų nenumuša ir tai, kad Lietuvoje disko metikams kol kas skiriama per mažai dėmesio.
Ieva, kokia jūs buvote vaikystėje? Ir kada susidomėjote sportu?
Vaikystėje buvau labai aktyvi mergaitė: su draugais žaisdavom lauke, stadione, daug lakstydavom su dviračiais. Sportuoju nuo vaikystės. Pirmoje klasėje pradėjau plaukioti, paskui atsirado pramoginiai šokiai. Pramoginius šokius ir plaukimą derinau iki ketvirtos klasės. esu daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė ir prizininkė, pelniusi Lietuvos plaukimo sporto meistro pažymėjimą. Šokiuose taip pat esu Lietuvos čempionė.
Penktoje klasėje jau pabandžiau paliesti diską, bet varžybose dar nedalyvaudavau. Po metų į lengvąją atletiką ėmiau žiūrėti rimčiau, atsisakiau šokių. Pradėjau derinti lengvąją atletiką ir plaukimą – rudenį ir žiemą plaukdavau, o pavasarį ir vasarą mėtydavau diską ir stumdydavau rutulį.
Kai išvykau mokytis į Ameriką, nusprendžiau, kad pats metas susitelkti į vieną sporto šaką ir joje siekti didesnių tikslų. Pasirinkau lengvąją atletiką ir šio sprendimo gailėtis neteko.
Vis dar dažnai plaukioju, o šokius labiau mėgstu stebėti.
Ar turint tiek veiklų likdavo laiko mokslams?
Likdavo. Mokslas man visada buvo prioritetas. Aišku, po sunkių treniruočių ruošti namų darbus nebūdavo labai lengva, bet viską atlikdavau, nepraleisdavau atsiskaitymų.
Kaip šiandien atrodo jūsų diena? Kiek pastangų reikia įdėti, kad džiaugtumėtės tokiais puikiais rezultatais?
2019 m. grįžau į Lietuvą ir turėjau metus laiko pasiruošti olimpiadai, kuri turėjo vykti 2020-aisiais. Ruošiausi atsakingai, kaip profesionali sportininkė – dvi treniruotės per dieną, poilsis, miegas, sveika mityba, saugojimasis traumų. Kitaip tariant, laikiausi labai rimto režimo.
Olimpiada neįvyko, bet ruošimasis davė naudos – rezultatai kilo, tad toliau sistemingai dirbu ir žiūrėsiu, ką pavyks pasiekti ateityje. Planai dalyvauti olimpiadoje niekur nedingo. Žinoma, norėtųsi atvežti medalį iš kokių nors aukšto rango varžybų – ar tai būtų Europos, ar pasaulio čempionatas, ar olimpiada. O kol kas gyvenu šia diena ir kasdien stengiuosi padaryti viską, kad artėčiau prie savo tikslo. (Tęsinys 2021 02 03 laikraštyje)
