Saulės elektrinės įrengimo klausimai vis dažniau sukasi gyventojų galvose. Tačiau vieniems ramybės neduoda netinkama stogo kryptis, kitiems – stogo būklė. Apie kokius dalykus gyventojai nepagalvoja planuodami saulės elektrinės įrengimą, kaip spręsti iššūkius, mintimis dalijasi Julius Sakalauskas, „SoliTek“ vadovas, o apie nelaimingus įvykius, galinčius nutikti saulės elektrinėms ir taikomą draudimo apsaugą, pasakoja Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.
Kai stogas netinkamas
saulės elektrinei
Dažnai manoma, kad saulės elektrinė turi būti atsukta į pietus, o kitais atvejais nėra prasmės ją statyti. „Žinoma, idealu, kai saulės elektrinės galia paskirstoma per pusę – tiek į pietus, tiek į vakarus, tačiau toks variantas yra gan retas, nes žmonės, statydami namą, labiau galvoja apie architektūrinę estetiką ir saulės elektrinę linkę įrengti vienoje pusėje. Jei tokios galimybės nėra, nereiškia, kad elektrinė bus neefektyvi. Tam tikrais atvejais jos įrengiamos net ir šiaurinėje pusėje, jei prognozuojamas efektyvumas yra tenkinantis“, – sako J. Sakalauskas.
Pasak J. Sakalausko, tie gyventojai, kurių namo stogas nėra tinkamas saulės elektrinei įrengti, taip pat turi išeitį. Ją galima įrengti ant automobilio stoginės, terasos stogo, statyti ant žemės arba įsigyti nutolusio saulės parko dalį. Jei statomas naujas namas, apsvarstoma galimybė saulės elektrinę montuoti ne ant stogo, bet vietoje jo. Toks sprendimas leidžia sutaupyti stogo dangos įsigijimo ir jos paklojimo kaštus.
Gyventojai, pereidami prie atsinaujinančių išteklių įdarbinimo, rūpinasi ir jų draudimo galimybėmis. „Nėra skirtumo, kurioje vietoje bus įrengta saulės elektrinė: ant namo stogo, automobilio stoginės ar ant žemės, ji yra apdraudžiama kaip vienas įrenginys, kuris apima saulės modulių, inverterio, sistemos tvirtinimo prie stogo bei jungčių draudimą.
Susidomėjimą saulės elektrinėmis rodo ir gyventojų, jau turinčių nekilnojamojo turto draudimo sutartis, aktyvios užklausos dėl saulės elektrinių draudimo bei jų apsaugos. Naujai sudaromose sutartyse daugiau nei penkiems procentams klientų numatoma ir apsauga saulės elektrinėms. Prognozuojame, kad šis poreikis augs būtent dėl teikiamos paramos jų įrengimui ir siekiamybės naudoti žaliąją energiją“, – komentuoja A. Kikutis.
Jei prireikia remontuoti stogą
Įrenginėjant saulės elektrinę, dažnai nepagalvojama, ką reikės daryti, jei saulės elektrinė bus sugadinta. „Vienas iš pavyzdžių, su kuriuo teko susidurti, tai žmogus, pjaudamas veją, su žoliapjove, pataikė į akmenų krūvą ir akmuo, nuskridęs dideliu greičiu, trenkėsi į antžeminės saulės elektrinės modulio kampą ir visas modulis subyrėjo. Tokiais atvejais gyventojas kreipiasi į saulės elektrinės pardavėjus, o mes atliekame reikalingus veiksmus, kad elektrinė vėl generuotų energiją“, – pateikia pavyzdį J. Sakalauskas.
A. Kikutis antrina, kad saulės elektrinės, nors ir nedažnai, tačiau taip pat gali nukentėti nuo įvairių nelaimingų įvykių: „Noriu atkreipti dėmesį, kad tai – pakankamai naujas objektas, todėl kol kas įvykių ir statistikos nėra daug. Jeigu įvyksta gedimas, tai dažniausiai įsigalioja garantija. Tačiau yra tokių įvykių, kurių negalime valdyti – ypač gamtinės jėgos. Būtent šiais metais pastebime smarkiai augantį dėl gamtinių jėgų poveikio įvykusių žalų skaičių, tačiau pasitaiko ir kito pobūdžio įvykių. Pavyzdžiui, saulės elektrinė, taip kaip ir stogas, gali nukentėti nuo gaisro, sprogimo, sniego slėgio, audros, medžio užvirtimo, žaibo, vandalizmo ir pan.“
Kad pavyktų saulės elektrinės teikiama nauda džiaugtis kuo ilgiau, būtina sąlyga tam – tvarkingas stogas. „Dar prieš elektrinės montavimą, būtina įvertinti stogą, ar nėra probleminių vietų. Jei tokių yra, visada rekomenduojama pirma jas sutvarkyti, o tik tada įrenginėti saulės elektrinę“, – įžvalgomis dalijasi J. Sakalauskas.
Siekiant visiškos energetinės
nepriklausomybės
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad įsirengus saulės elektrinę pasiekiamas visiškas energetinis savarankiškumas. Tačiau sutrikus elektros energijos tiekimui, net ir turint savo saulės elektrinę, elektros laikinai nebus.
„Norint būti visiškai nepriklausomam nuo elektros tinklų, reikia tikrai nemažos kaupimo sistemos, nes šiltuoju metų laiku elektrinė ir gamina pagrindinį savo elektros kiekį. Pagaminta elektros energija yra išsiunčiama į tinklą pasaugoti. Šiuo metu jau įmanoma ir namuose įsirengti kaupimo baterijas, kurios ne tik užtikrina energetinę nepriklausomybę, bet ir padeda sutaupyti tais atvejais, jeigu dažnai vyksta elektros energijos trūkiai ar šuoliai. Baterijomis galima užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą ir net nepastebėti, kad elektra buvo dingusi“, – sako J. Sakalauskas.
A. Kikutis atkreipia dėmesį, kad bus atlyginami nuostoliai dėl saulės elektrinės (iki 10 kW galios) ir jos įrenginių sugadinimo, sunaikinimo ir netekimo tik tada, kai visa tai įvyksta dėl ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vandalizmo, transporto priemonių atsitrenkimo. Augant šio objekto draudimo poreikiui, ateityje bus ieškoma sprendimų plėsti draudimo apsaugą bei rizikų kiekį.
