Vytautas Kazela
Buvusio pasieniečio
atminimui
Tai va – susiruošiau į Dzūkijos kaimus. Neilgam. Tik šeštadieniui. Galvoju, pabėgsiu nuo piktų, nepatenkintų žmonių. Pasirinkau kaimus tarp Varėnos ir Druskininkų, kuriuose dar nesu buvęs. Taikiau į Rudnią, bet pirmiausia pataikiau į Aleksandro Barausko pasienio užkardą. Vos Lukašenkos pasieniečiams „neprisidaviau“…
Kas jis, Aleksandras Barauskas, buvo ir kodėl jo vardu pavadinta užkarda? Tėvai turėjo 4 ha žemės. Gimė neturtingų ūkininkų šeimoje. Augo 5 vaikai – du broliai ir trys seserys. Tėvas mirė, kai Aleksandrui buvo septyneri. 1920–1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Drausmės bataliono 2-oje kuopoje, karinis laipsnis – viršila. 1927–1928 m. tarnavo nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigoje auklėtoju. Nuo 1929 m. liepos 11 d. tarnavo Alytaus apskrities pasienio policijoje – iš pradžių eiliniu policininku, vėliau sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje. 1940 m. birželio 15-osios naktį Ūtos pasienio sargybos viršininkas A. Barauskas, prieš tai patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi savo bute, mediniame vieno aukšto name. Butas kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė. Vos už 100 metrų nuo namo buvo Baltarusijos teritorija. Maždaug 3 val. 40 min. apie dvidešimt sovietų kariuomenės 185-osios šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę.
Apšaudymas tęsėsi apie 20 minučių, o po to į būstinę buvo mesta granata, ji sprogo prie buto langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į patalpą ir išsivedė A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas iššovė į galvą. Įvykį matė net aštuoni liudininkai – A. Barausko žmona, kaimynai, namo šeimininkai, taip pat į pagalbą atskubėję dar du Lietuvos policininkai, kurie taip pat buvo apšaudyti ir pasitraukė. A. Barauskas mirė jau vežamas pas gydytoją. Po įvykdytos Lietuvos pareigūno egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas.
Tęsinį skaitykite 2020 05 23 „Utenyje“
