Popiežius per tradicinį sekmadienio susitikimą ir jos metu kalbamą maldą paragino saugoti sielos alyvą – vidinį gyvenimą palaikančią maldą, tarnystę kitiems ir Dievui, kuris yra gyvenimo tikslas. Popiežius kalbėjo lapkričio 12 d., Šv. Petro aikštėje.
Vidinis gyvenimas neatsiranda staiga. Tai nėra akimirkos reikalas, kurį galima improvizuoti retsykiais, ar kartą visiems laikams. Vidinį gyvenimą reikia parengti, kiekvieną dieną tam skiriant laiko, nuosekliai, kaip kad darome dėl kiekvieno svarbaus dalyko.
Pranciškus kalbėjo apie vidinio gyvenimo alyvą komentuodamas Jėzaus palyginimą šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje (žr. Mt. 25, 1–13) apie dešimtį mergaičių, išėjusių su žibintais ir laukiančių pasitikti jaunikio. Penkios buvo paikos, penkios – protingos. Paikosios neatsinešė alyvos, o protingosios – atsinešė. Pasak popiežiaus, skirtumas glūdi pasirengime, o apie tai liudija alyva: į žibintą įpilta alyva nematoma, tačiau be jos žibintas nešviečia.
Jėzus kviečia neapleisti to, ko nematome, bet yra pats svarbiausias dalykas: vidinio gyvenimo priežiūros. Todėl turime mokėti, kaip sustoti, kad išgirstume savo širdies pulsą, patikintume mintis ir jausmus, skirtume vietos tylai, klausytumės, ką sako kiti, kaip tariant, pakelti akis nuo mobilaus telefono ir pamatyti šviesą kitų akyse, savo širdyje ir į mus žvelgiančio Dievo žvilgsnyje, – sakė Pranciškus ir pridūrė:
Ypač tiems, kurie vykdo pareigas Bažnyčioje, reiškia neįstrigti į aktyvizmo spąstus, o skirti laiko Viešpačiui, jo žodžiui ir adoravimui. Todėl Evangelijos pasakojimas mums teisingai pataria neapleisti vidinio gyvenimo alyvos – sielos alyvos, pasakė Pranciškus kartu paraginęs prašyti Dievo motinos, kad savo malone padėtų mums saugoti vidinio gyvenimo alyvą. (SAK / Vatican News)
