Šventadienio paraštėse

Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena. Seneliai – kaip duona

Liepos 25 d. švenčiama popiežiaus Pranciškaus įvesta pirmoji Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena. Romos vyskupijoje pagrindinis minėjimo momentas – Mišios Šv. Petro bazilikoje, kurias aukojo ne popiežius, bet Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas Rino Fisichella. Jis perskaitė ir šiai progai parengtą Šventojo Tėvo homiliją.
Homilijoje kalbama apie šio sekmadienio Evangelijos sceną – duonos padauginimo stebuklą. Popiežius komentuoja tris evangelisto Jono aprašyto įvykio momentus: Jėzus mato išalkusią minią; Jėzus maitina stebuklingai padauginta duona; Jėzus prašo surinkti maisto likučius. Trys raktažodžiai – pamatyti, padalyti, išsaugoti.
Pamatyti
Evangelistas Jonas pasakojimo pradžioje sako, kad Jėzus matė alkaną minią, kuri iš toli atėjo su juo susitikti. Taip prasideda stebuklas – Jėzaus nėra abejingas, jis mato ir supranta pavargusius ir išalkusius žmones. Jėzus rūpinasi mumis, nori pasotinti mūsų gyvenimo, meilės ir laimės alkį. Jėzaus akyse mes matome Dievo žvilgsnį. Jo dėmesingas žvilgsnis pastebi kiekvieną iš mūsų. Jis atidžiai išnagrinėja lūkesčius, kuriuos nešiojamės širdyje, mato nuovargį ir viltį. Dievo žvilgsnis supranta kiekvieno žmogaus poreikius. Dievas mato ne anoniminę minią, bet kiekvieną žmogų, supranta jo troškimus.
Pasak popiežiaus, panašiu žvilgsniu seneliai ir visi pagyvenę žmonės žiūri į mūsų gyvenimą. Jie mumis rūpinasi nuo pat vaikystės. Jų akys visada atidžios, kupinos švelnumo. „O kaip mes žiūrime į senelius ir pagyvenusius žmones? Kada paskutinį kartą kartu pabuvome, padraugavome su pagyvenusiu žmogumi? Kada jam paskambinome? Seneliai, kurie mums tiek daug davė gyvenime, šiandien trokšta mūsų dėmesio ir švelnumo, – sako Pranciškus. – Žvelkime į juos taip, kaip Jėzus žvelgia į mus.“
Padalyti
Pamatęs žmonių alkį, Jėzus nori juos pamaitinti. Tačiau jis negalėtų to padaryti, jei minioje nebūtų berniuko, kuris turi atsinešęs penkis duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Nuostabu, kad šio stebuklo centre yra berniukas, jaunuolis, kuris dalijasi tuo, ką turi. „Šiandien reikia naujos sąjungos tarp jaunų ir senų žmonių, kad jie dalytųsi gyvenimu, kartu svajotų, – sakoma per Mišias skaitytoje popiežiaus homilijoje. – Be tokios gyvenimo, svajonių ir ateities sąjungos rizikuojame kęsti alkį.“ Dažnai mūsų visuomenėje vyrauja idėja, kad kiekvienas turi rūpintis tik savimi. Tačiau, pasak popiežiaus, toks mąstymas yra pražūtingas. Evangelija mus ragina dalytis tuo, kas esame ir ką turime. Tik taip galime būti laimingi: „Jauni ir seni, tradicijos lobiai ir Dvasios naujumas, jaunimas ir seni žmonės kartu. Visuomenėje ir Bažnyčioje – kartu.“
Išsaugoti
Evangelistas rašo, kad miniai pavalgius liko daug maisto likučių. Jėzus įsakė visus juos surinkti. „Tokia yra Dievo širdis, – sako popiežius. – Dievas ne tik duoda daugiau, negu mums reikia, bet ir rūpinasi, kad niekas nebūtų prarasta. Mažas duonos gabalėlis gali atrodyti nesvarbus, tačiau, Dievo akimis, nieko negalima išmesti. Juolab nė vienas žmogus neturi būti išmestas ar atstumtas. Tai pranašiškas kvietimas, kurį šiandien esame kviečiami išgirsti. Turime rinkti, rūpestingai saugoti, puoselėti. Seneliai ir pagyvenę žmonės nėra išmesti skirti gyvenimo likučiai. Jie – tarsi brangūs duonos gabalėliai, likę ant mūsų gyvenimo stalo.“
Jie rūpinosi mumis, kai mes augome, o dabar mes turime rūpintis jais, padėti jiems nešti gyvenimo naštą, įsiklausyti į jų poreikius, sudaryti sąlygas, kad jie nesijaustų vieniši.
„Broliai ir seserys, seneliai ir pagyvenę žmonės yra duona, kuri maitina mūsų gyvenimą, – baigiama per Mišias skaityta popiežiaus homilija. – Esame dėkingi už jų dėmesingas akis, kurios į mus žiūrėjo, už kelius, ant kurių sėdėjome, už rankas, kurios mus laikė, už žaidimus, kuriuos jie su mumis žaidė, už švelnius apkabinimus, kuriais jie mus guodė. Nepamirškime jų!“ (JM / Vatican News)