Šventadienio paraštėse

Atsiminkime Dievo ženklus mūsų gyvenime

Dievas švelniai, su meile veikia mūsų gyvenimo užkulisiuose, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties angelo“ maldą, komentuodamas evangelisto Jono pasakojimą apie Jėzaus padarytą stebuklą per vestuves Galilėjos Kanoje.
Pačiame vestuvių pokylio įkarštyje pritrūksta esminio dalyko – vyno. Kyla pavojus, kad džiaugsmo vietą užims svečių nepasitenkinimas. Mergelė Marija pastebi problemą ir diskretiškai praneša apie tai Jėzui. Jis įsiterpia be triukšmo, beveik neišsiduodamas. Viskas vyksta tyliai, tarsi užkulisiuose. Jėzus paliepia tarnams pripildyti indus vandens, kuris tampa vynu. Evangelistas Jonas, papasakojęs apie šį įvykį, priduria, kad tokia buvo Jėzaus stebuklų pradžia.
Tačiau šis pirmasis stebuklas, šis pirmas ženklas, sakė Pranciškus, labai skiriasi nuo kitų stebuklų. Tai ne nepaprastas išgydymas ar kitoks stulbinamas įvykis, bet gestas, kuriuo patenkinami paprasti ir labai konkretūs paprastų žmonių poreikiai. Jei savo gyvenime pastebime šiuos jo ženklus, mus užvaldo jo meilė ir tampame jo mokiniais.
Popiežius atkreipė dėmesį ir į kitą Kanos ženklo bruožą. Buvo įprasta gerą vyną patiekti pokylio pradžioje, o vėliau, kai svečiai jau būna įgėrę, duoti prastesnio arba atskiesto vandeniu. Tačiau Jėzus pasirūpina, kad šventė baigtųsi su geriausiu vynu. „Dievas nori mums geriausio, nori, kad būtume laimingi. Jis nenustato jokių ribų ir nieko neprašo mainais, – sakė popiežius. – Jėzaus ženkle nėra jokių paslėptų motyvų, nekeliamos jokios sąlygos. Jėzus mums dovanoja niekuo neatskiestą džiaugsmą!“
Popiežius paprašė, kad visi pagalvotume apie savo gyvenime patirtus panašius Dievo stebuklus: „Pamėginkime šiandien panaršyti po savo prisiminimus ir paieškoti ženklų, kuriuos Viešpats padarė mano gyvenime. Tegul kiekvienas sau atsako: kokius ženklus Viešpats padarė mano gyvenime? Kokiomis užuominomis leido pajusti jo buvimą? Kokiais ženklais mums parodė, jog mus myli. Prisiminkime ir sunkias akimirkas, kai Dievas leido patirti jo meilę. Paklauskime savęs: kokiais ženklais, diskretiškais ir rūpestingais, Dievas leido man pajusti savo švelnumą? Kaip atradau jo artumą ir ar ilgai tvėrė džiaugsmas mano širdyje? Sugrįžkime mintimis į tas akimirkas, kai patyrėme jo buvimą ar Švč. Mergelės Marijos užtarimą. Tegul ji, Motina, kuri, kaip Kanoje, visada yra dėmesinga, padeda mums branginti gyvenime patirtus Dievo ženklus.“ (jm / Vatican News)