Rasa MILERYTĖ
Įgalinti moteris veikti, laiku suteikti reikalingą pagalbą, suburti aktyvių moterų grupę – tokių tikslų siekia Utenos moterų centras. Pasak teisininkės, mediatorės, vienos iš asociacijos Utenos moterų centras įkūrėjų Žydrūnės Šalkauskienės, ši asociacija įkurta pastebėjus, kad Utenoje smurtą patyrusios moterys laiku negauna pagalbos.
Nematomos smurto formos
Viena pagrindinių temų, kuriomis kalbamės su Ž. Šalkauskiene, – smurtas prieš moteris. Teisininkė pasakoja, kad egzistuoja įvairios smurto formos ir ne visas taip lengva identifikuoti kaip fizinį smurtą. Psichologinis, ekonominis, institucinis smurtas – Utenos moterų centras stengiasi suteikti pagalbą visoms smurto aukoms.
„Lietuvoje yra buvę įvykių, kurie parodė, kad nesvarbu, koks tavo išsilavinimas, kokiai socialinei grupei priklausai – smurtas gali egzistuoti visur. Utenos apskrities situacija yra labai sudėtinga, nes čia yra didelė bedarbystė, kaimuose – alkoholizmas. Jei pažiūrėtumėte policijos suvestines apie paros pranešimus apie smurtą, pasidarytų baisu“, – kalba Ž. Šalkauskienė.
Teisininkė apgailestauja, kad neretai moterys linkusios atleisti smurtautojams arba apskritai nepranešti apie smurtą – iš baimės likti vienišomis, baimės būti pasmerktomis, iš nežinojimo, kas galėtų joms padėti. „Jos gyvena vadinamajame smurto rate: įvyksta smurtas, tada smurtautojas atsiprašo, žada taip nebesielgti – prasideda medaus mėnuo. Paskui įtampa vėl auga, kol galiausiai įvykis pasikartoja“, – Ž. Šalkauskienė pastebi, kad labai svarbu kreiptis pagalbos, nes tikimybė, kad smurtautojas staiga pasikeistų, labai menka. Šalia smurto lyties pagrindu specialistė įvardija dar vieną smurto formą, apie kurią visuomenėje kalbama mažai – institucinis smurtas.
„Pavyzdžiui, moteris nueina į įstaigą, kurioje tikisi sulaukti pagalbos, o ten darbuotojas pasako kažką smerkiančio – ar apie gyvenimo būdą, ar tiesiog leidžia suprasti, kad nieko kito ir nesitikėjo. Moteris yra sugniuždoma. Ją nuvilia tie, kuriais ji pasitikėjo. Kaip galime tikėtis, kad po tokių atvejų ji dar ieškos pagalbos?“ – Utenos moterų centro bendraįkūrėja pasakoja, kad čia, teikiant pagalbą moterims, vadovaujamasi principu IŠGIRSK, SUPRASK, NESMERK.
Sąmoningumo stoka
Specialistė atkreipia dėmesį ir į kitą opią problemą: mūsų visuomenei dar labai trūksta sąmoningumo, todėl dažnai smurto aukos yra laikomos ne aukomis, o kaltininkėmis. „Deja, mūsų visuomenė vis dar žiūri taip: jeigu gavai, vadinasi, buvo už ką. Netgi paklausiama: ką tu jam padarei ar pasakei, kad jis tave taip? Arba sakoma: būk gera žmona ir niekas tavęs nelies“, – teisininkė stebisi, kad XXI amžiuje į moterį vis dar žiūrima kaip į daiktą, su kuria vyras gali daryti ką panorėjęs.
Pasak Ž. Šalkauskienės – tai – toksiškų santykių padarinys. Tokiose šeimose augantys vaikai irgi gali susidaryti vaizdinį, kad moteris – daiktas, vyro nuosavybė. „Į smurto auką mes ir turime žiūrėti kaip į auką. Neieškoti pateisinimų vyrams, kodėl tai įvyko. Toks visuomenės požiūris – viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl moterys nedrįsta kreiptis pagalbos. Deja, būna ir taip, kad moteris nė nesuvokia patirianti smurtą. Taigi šiuo klausimus irgi reikia švietimo – reikia aiškinti, kokios yra smurto formos ir kad su nė viena jų negalima taikstytis“, – specialistė pabrėžia, kad neužtenka padalinti informacinių lankstinukų, kad požiūris imtų keistis: svarbu viską aiškinti per asmenines istorijas. Vienas iš Utenos moterų centro tikslų – kad čia atėjusios moterys nebijotų kalbėti apie savo patirtis.
Padėti čia ir dabar
Utenos moterų centre krizinėse situacijose atsidūrusioms moterims teikiama nemokama teisinė pagalba, psichologo ir psichoterapeuto konsultacijos, pagalba tarpininkaujant su kitomis institucijomis (pavyzdžiui, rengiant ir tvarkant dokumentus) ir individualios socialinio darbuotojo konsultacijos. Moterys gali kreiptis ir jau žinodamos, kokios pagalbos reikia, ir pasiryžusios spręsti problemas, bet dar nežinodamos, kaip tai padaryti: pagalbos ir veiksmų planą išdėlios konsultantas.
Smurtas artimoje aplinkoje – toli gražu ne vienintelis atvejis, kada moterims suteikiama pagalba. Į Utenos moterų centrą galima kreiptis esant kriziniam nėštumui, depresijai ir įvairioms kitoms problemoms. Svarbus tikslas – pagalbą suteikti kuo greičiau.
Ž. Šalkauskienės svajonė – suburti aktyvių ir iniciatyvių moterų grupę, kurios norėtų padėti vienos kitoms, ir į Centro veiklas įtraukti kuo platesnę Utenos bendruomenę. Šiuo metu Utenos moterų centre darbuojasi septyni žmonės: pati Ž. Šalkauskienė, dar viena teisininkė, dvi psichologės, vienas psichoterapeutas ir dvi konsultantės.
