Rasa MILERYTĖ
Kas antras Lietuvos gyventojas (45 proc.) teigiamai žiūri į darbą kartu su intelekto ar psichosocialinę negalias turinčiais žmonėmis ir nemato priežasčių, kodėl nenorėtų ar negalėtų su jais dirbti, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa. Tačiau kol kas Lietuvoje dirbančių asmenų su negalia yra nedaug. Ypač sunku susirasti darbą tokiuose nedideliuose miestuose kaip Utena.
Ieva (vardas pakeistas) pasakoja, kad darbo ieškojo net kelerius metus. Nors ji ieškojo nesudėtingo darbo, o turimi įgūdžiai visiškai atitiko jos pasirinkimus, darbdaviai jai likdavo abejingi. Ieva svarsto, kad taip yra todėl, jog daug žmonių vis dar bijo žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia arba tiesiog jais nepasitiki, netiki, kad šie žmonės sugebės vykdyti darbines užduotis.
„Ieškojau valytojos darbo. Esu tvarkinga, tikrai moku ir plauti grindis, ir tvarkytis, esu ištverminga, puikiai susitvarkyčiau su tokiu darbu. Bet darbdaviai, su kuriais kalbėjausi, arba pažadėdavo paskambinti ir nepaskambindavo, arba tiesiai pasakydavo, kad šis darbas ne man“, – pasakoja Ieva. Darbą ji susirado tik išvykusi į kitą miestą, kur vykdoma institucinės globos pertvarka ir intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga.
Su Ieva dirbusi pagalbos įsidarbinant specialistė sako, kad iškart pastebėjo, jog Ieva labai motyvuota, nori dirbti ir užsitikrinti finansinę nepriklausomybę. Kaip stipriąsias Ievos savybes ji išskiria jos motyvaciją, ryžtą, darbštumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų ir greitai mokytis. Ji jau žinojo, kaip veikia darbo rinka, kaip pasiruošti darbo pokalbiui, tad papildomų mokymų nereikėjo. Tereikėjo surasti darbdavį, kuris žmones vertina ne pagal negalią, o pagal žmogaus gebėjimus.
Praėjus maždaug mėnesiui Ieva, kuri gimtajame mieste darbo ieškojo kelis mėnesius, jau dirbo. Ji įsidarbino valytoja gamybos įmonėje. Iš pradžių dirbo puse etato, bet netrukus, pamačiusi, kad puikiai susitvarko su krūviu, paprašė įdarbinti ją visu etatu. Darbdavys sutiko.
Pagalbos įdarbinant specialistė, paklausta, kaip darbas pakeitė Ievos gyvenimą, sako, kad moteris ėmė kur kas labiau savimi pasitikėti – ir todėl, kad tapo daug savarankiškesnė, ir todėl, kad darbe susirado naujų draugų. Turėdama didesnes ir nuolatines pajamas, Ieva jaučiasi labiau užtrikrinta, mažiau baiminasi dėl ateities, gali kurtis geresnį, patogesnį gyvenimą, leisti sau tokias pramogas kaip kinas, koncertas ar kelionė.
Pati Ieva sako niekada nesupratusi, kodėl žmonės vertinami pagal negalią. Juk ieškant darbuotojo svarbiausia turėtų būti žmogaus gebėjimai. Ji džiaugiasi, kad yra supratingų, plačiai mąstančių darbdavių, kurie pasitiki žmonėmis ir nesivadovauja išankstinėmis nuostatomis.
„Šiandien mano gyvenimas visai kitoks. Esu kur kas laimingesnė, galiu sau daugiau leisti ir jaučiu realizuojanti save. Dirbti man tikrai labai svarbu, nesu toks žmogus, kad per dieną sėdėčiau namuose ir gyvenčiau iš socialinių išmokų. Negalia nėra kliūtis dirbti, šiandien galiu tai paliudyti“, – šypsosi Ieva.
