Rasa MILERYTĖ
Mažiau miestų, daugiau donorų
Per Lietuvą keliauja jubiliejinė, 10-oji, kraujo donorystės akcija, organizuojama Nacionalinio kraujo centro. Tarp 14-os į turą patekusių miestų – ir Utena. Uteniškiai padovanoti kraujo galėjo liepos 11 d. Utenio aikštėje.
Nacionalinio kraujo centro vadybininkė Irma Pimpičkaitė informavo, kad į jubiliejinę akciją įtraukta mažiau miestų nei ankstesnėse akcijose, tačiau tikimasi sulaukti daugiau donorų. „Donorų daugėja, nes mes dirbam su jais, bendraujam, atvažiuojam skaityti paskaitų, važinėjam po mokyklas“, – sakė I. Pimpičkaitė. Per pirmas dvi akcijos valandas norą padovanoti kraujo išreiškė 60 uteniškių, vakarop skaičius išaugo iki 160, buvo tikimasi, kad per likusias dvi valandas donorų skaičius išaugs iki 200.
Šiemet akcijos organizatoriai palaikantiems neatlygintiną kraujo donorystę dovanojo įvairių veiklų, vakare Utenio aikštėje vyko koncertas.
Pasidomėjus, kaip Utena atrodo kitų miestų kontekste, Nacionalinio kraujo centro vadybininkė I. Pimpičkaitė džiaugėsi, kad Utenoje prie akcijos prisideda įvairios organizacijos, miestas turi nusipelniusių donorų ir donorų žymūnų.
Donorystės nauda – abipusė
Pasak I. Pimpičkaitės, žmonės darosi vis sąmoningesni, atsikrato baimių. Vykdant edukacines akcijas dar pasitaiko žmonių, kurie mano, kad duoti kraujo nesaugu arba kad nuo donoro kraujo gali atsirasti priklausomybės, užklupti ligos. „Tokių baimių dažniau turi vyresni žmonės. Jaunimas supranta donorystės naudą ir kad tai visiškai saugu. Per edukacines akcijas mes aiškinam žmonėms, kad nėra ko bijoti, ir kadangi donorystės skaičiai kasmet didėja, matome, kad tas bendravimas su žmonėmis, švietimas yra svarbu ir duoda naudos“, – sakė Nacionalinio kraujo centro vadybininkė. Pašnekovė nuramino, kad dovanoti kraujo visiškai saugu, nes kraujo paėmimui naudojamos vienkartinės sterilios priemonės, o iš donoro paimamas kraujo kiekis nesukelia jam jokios žalos.
Irma Pimpičkaitė akcentavo tai, kad donorystė ne tik gelbsti gyvybes, bet yra naudinga ir pačiam donorui. „Duodamas kraujo donoras pasitikrina savo sveikatą, – sakė pašnekovė. – Prieš atiduodami kraują į ligoninę turim išsiaiškinti, ar jis sveikas, tad atliekam tyrimus. Jei kraujo mėginyje yra pakitimų, informuojame donorą apie tai. Be to, prieš donorystę patikrinam hemoglobino kiekį, nustatom kraujo grupę, tad žmogus apie save sužino pakankamai daug dalykų.“
Gydymo įstaigose donorų kraujo reikia nuolat. Vieno donoro kraujas gali išgelbėti tris ligonius. Kraujo reikia pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu, jo gali prireikti gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis ligomis ir daugeliu kitų atvejų. Nacionalinis kraujo centras informuoja, kad Lietuvoje kasdien kraujo reikia 200 žmonių. Tai reiškia, kad tam, jog ligoninės nejaustų kraujo stygiaus, turėtų pakankamai skirtingų grupių kraujo, į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien turėtų ateiti ir duoti kraujo per 400 donorų.
Pasak I. Pimpičkaitės, padovanoti kraujo – labai kilnus poelgis, rodantis neabejingumą aplinkiniams ir pilietinę brandą.
Atlygintinos donorystės atvejų beveik nebepasitaiko
Iš Higienos instituto teikiamų statistinių duomenų matyti, kad atvejų, kai žmogus kraują ne dovanoja, o parduoda, pasitaiko vis mažiau. 2003 m. donorai kraujo iš viso davė 81197 kartus. Iš jų mokamų donacijų buvo 73587, nemokamų – 7610. 2013 m. iš 90969 donacijų atlygintinos buvo 59488.
2018 m. atliktos 102487 donacijos, atlygintinos iš jų jau tik 816. 2019 m. I ketvirtyje atliktos 26458 donacijos, iš jų tik 128 buvo atlygintinos.
Nacionalinis kraujo centras yra išsikėlęs tikslą – kad iki 2020 m. kraujo donorystė Lietuvoje taptų 100 proc. neatlygintina.
Apdovanoti nusipelnę donorai
Akcijos metu Utenoje buvo apdovanoti nusipelnę donorai, donorai žymūnai ir įstaigos, palaikančios neatlygintiną kraujo donorystę.
Nusipelniusio donoro vardas suteikiamas žmonėms, kurie padovanojo kraujo ne mažiau kaip 30 kartų. Liepos 11 d. nusipelniusio donoro pažymėjimas įteiktas uteniškiui Aurimui Mikalauskui.
Donorams, kurie kraujo padovanojo ne mažiau kaip 20 kartų, suteikiamas donoro žymūno vardas. Donoro žymūno pažymėjimai buvo įteikti Stasiui Siniauskui, Valdui Juodkai, Egidijui Kutkai, Artūrui Morozovui.
Asmenims, kurie kraujo paaukoja daugiau nei 40 kartų, suteikiamas garbės donoro vardas.
Pažymėjimus ir dovanas donorams įteikęs Utenos rajono savivaldybės meras džiaugėsi, kad uteniškiai supranta kraujo donorystės prasmę ir dovanodami kraujo parodo savo pilietiškumą.
Nacionalinis kraujo centras įteikė padėkas už bendradarbiavimą skatinant neatlygintiną kraujo donorystę ir pagalbą organizuojat 10-ajį kraujo donorystės turą per per Lietuvą. Padėkų sulaukė Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas, Utenos kolegijos direktorius Raimundas Čepukas ir pavaduotoja studijoms ir mokslui daktarė Vitalija Bartuševičienė, Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, AB „Utenos trikotažas“ bendrosios praktikos slaugytoja vaida Puodžiukienė, Utenos visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė ir Utenos seniūnijos seniūnė Edita Urbonienė.