Rasa Meilerytė
Tiek pirmasis, tiek ir antrasis karantinai – nelengvas išbandymas mums visiems. Ypač jautriose situacijose atsiduria kai kurios šeimos. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė sakė, kad karantino laikotarpiu išryškėjo šeimų problemos ir silpnosios pusės. „Karantinas parodė – jeigu šeimoje yra problemų, jos nenuslūgsta, todėl reikia puoselėti tokias vertybes kaip bendravimas, pagarba ir savitarpio supratimas – tai pamatas, suteikiantis šeimai stiprybės atlaikyti išbandymus, auginti ir auklėti vaikus, užtikrinti jiems geriausias sąlygas bręsti ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – „Uteniui“ sakė I. Gaigalienė.
Išbandymų laikotarpis
Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos I. Gaigalienės, šeimoms karantinas tapo išbandymų ir vidinių konfliktų laikotarpiu. Apribojus galimybes judėti, užsiimti mėgstama veikla, susitikti su draugais ir bendraminčiais, šeimose natūraliai padidėjo trintis. Šeimos nariai turėjo išmokti gyventi neįprastu režimu, labiau prisitaikyti vienas prie kito.
„Liūdna, kad susikaupimo ir susitelkimo reikalavęs ir vis dar reikalaujantis laikmetis tampa išbandymu šeimoms, santykiams, o dėl to kenčia vaikai. Priežastys visur panašios – alkoholio vartojimas, konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikai tampa smurto liudininkais arba patys jį patiria“, – apgailestavo I. Gaigalienė.
Pašnekovė informavo, kad pirmasis karantinas atskleidė dar vieną problemą: atskirai gyvenantys tėvai nesutarė dėl galimybės vaikui matytis su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų.
„Tokių skundų tarnybos specialistai sulaukė nemažai. Gaila, kad suaugusieji vaikus paverčia tarpusavio nesutarimų aiškinimosi „ginklu“, pamindami pamatinę vaiko teisę – bendrauti su šeima“, – sakė I. Gaigalienė.
Sunkumų sukėlė ir nuotolinis mokymas, bet ne todėl, kad vaikams trūktų techninių priemonių, o dėl to, kad tėvams buvo sudėtinga sutarti su vaikais dėl dienos režimo – pamokų, popamokinės veiklos, namų ruošos laiko.
„Labai svarbu, kad vaikai laikytųsi dienotvarkės – miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pan. Dienotvarkė padeda palaikyti darbingumą, sveikatą, užtikrina psichinę ir fizinę gerovę. Būtent dienos režimas – žinojimas, kas, kaip ir kada vyksta – vaikui suteikia saugumo ir ramybės, nes tai yra pažįstama ir nuspėjama. O tik jausdamasis saugus vaikas gali sėkmingai mokytis, siekti tikslų ir ugdytis“, – pabrėžė vaiko teisių apsaugos specialistė.
Nuotolinis mokymas vaiko teisių apsaugos specialistams kėlė ir vis dar kelia nerimą ne tik dėl mokymosi rezultatų, bet ir dėl santykių, popamokinės veiklos, laisvalaikio galimybių.
Pranešimų skaičius išaugo po karantino
I. Gaigalienė informavo, kad karantino metu pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sumažėjo, nes žymiai sumažėjo pranešėjų ratas. Dėl pasikeitusio gyvenimo ritmo tie žmonės (mokytojai, neformaliojo ugdymo specialistai, gydytojai), kurie įprastai pastebi, kad vaikas galbūt patiria sunkumų, nebegalėjo to matyti. Karantino laikotarpiu tiek Utenos apskrityje, tiek ir visoje šalyje daugiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta iš policijos pareigūnų.
Dažniausiai pranešimai buvo susiję su smurtu artimoje aplinkoje, kurį išprovokavo alkoholio vartojimas, konfliktai.
„Kad būtų aiškesnis bendras karantino padarinių vaizdas, reikia pažymėti, jog pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius gerokai išaugo po šio laikotarpio. Sugrąžinta judėjimo ir susitikimų laisvė, matyt, lėmė tai, kad bendravimo išsiilgę suaugusieji buvo linkę didesnį dėmesį koncentruoti į gimines, draugus, seniai matytus pažįstamus, bet ne į vaikus, jų saugumą, – komentavo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. – Išaugo ne tik nelaimingų atsitikimų, bet ir pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius. Tam įtakos, ko gero, turėjo per didelis atsipalaidavimas ir, žinoma, vėl koją kišo alkoholio vartojimas ir iš to kylančios problemos.“
Specialistė apgailestavo, kad karantinas apribojo vaikų galimybes susitikti su tais žmonėmis, kuriais pasitiki, ir išsakyti nerimą, papasakoti, kas baugina.
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja patikino, kad į visus iškvietimus karantino metu reaguojama taip pat, kaip ir įprastomis sąlygomis, nes tik laiku nuvykus į šeimą galima užtikrinti, jog ateityje neprireiks sudėtingesnės pagalbos. Pasibaigus pirmajam karantinui, sakė I. Gaigalienė, buvo daug bendraujama su šeimomis (tiek tėvais, tiek ir vaikais) ir kalbama apie tai, kaip nusigludinti kampus, sutarti tarpusavyje, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
