Suskaudus nugarą ar sustingus raumenims vien šildančio gelio kartais atrodo per maža – norisi dar užklijuoti šildantį pleistrą ar užsidėti šildyklę. Jei ima smarkiai kaisti ar net deginti, gali pasirodyti, kad priemonė veikia stipriau. Tačiau daugiau šilumos nebūtinai reiškia geresnį poveikį – derinant kelias priemones galima sudirginti ar net nudeginti odą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad viena dažniausių klaidų – noras sustiprinti vietinio poveikio priemonės veikimą užtepant jos daugiau nei rekomenduojama arba pasitelkiant papildomą šilumos šaltinį.
„Šilumos pojūtis ir gydomasis poveikis nėra tas pats. Stiprus kaitinimas nebūtinai reiškia, kad skausmas bus numalšintas geriau, o kelių šildančių priemonių derinimas gali pernelyg sudirginti odą ir net baigtis nudegimu. Todėl geriau pasirinkti vieną priemonę ir naudoti ją pagal rekomendacijas, o ne sluoksniuoti kelias siekiant kuo stipresnio šilumos pojūčio“, – pabrėžia ji.
Šildyti ar šaldyti – priklauso nuo skausmo
Ne visos vietinio poveikio priemonės veikia vienodai, todėl renkantis svarbu atsižvelgti į skausmo pobūdį ir tai, kas jį sukėlė. Tai, kas gali tikti sustingusiems ir įsitempusiems raumenims, nebūtinai bus tinkamas pasirinkimas ką tik patyrus traumą.
„Šiluma daugiausia veikia kraujotaką ir gali padėti mažinti raumenų spazmą, todėl dažniau pasirenkama, kai raumenys sustingę ar įsitempę. Šaltis slopina skausmo pojūtį ir patinimą, tad gali būti pasirenkamas po šviežios traumos, kai skauda ir tinsta. Vietinio poveikio priešuždegiminiai vaistai slopina uždegiminius procesus“, – skirtumus paaiškina vaistininkė.
Gelis ir šildyklė – ne geresnio poveikio receptas
Jei skaudama vieta jau patepta geliu ar tepalu, papildomai jos šildyti nerekomenduojama. Ant pateptos odos nereikėtų dėti karšto kompreso ar šildyklės, taip pat savarankiškai derinti kelių šildančių priemonių.
„Papildoma šiluma gali sustiprinti veikliosios medžiagos poveikį odai, todėl gali atsirasti labai stiprus deginimas ir diskomfortas. Gali būti pažeistas odos apsauginis barjeras, atsirasti ryškus paraudimas, skausmingumas, pūslelės ar net cheminio arba terminio nudegimo požymių. Ilgai veikiant stipriai šilumai receptorių jautrumas sumažėja, todėl žmogus gali laiku nepajusti, kad oda jau per daug kaista“, – įspėja I. V. Aukštikalnienė.
Pateptos vietos nereikėtų ir sandariai uždengti tvarsčiu – taip veiklioji medžiaga ilgiau ir intensyviau kontaktuoja su oda, todėl gali sustiprėti jos sudirginimas.
Deginimas nereiškia, kad priemonė veikia geriau
Naudojant šildančias priemones šiluma ar nestiprus dilgčiojimas gali būti įprasta reakcija. Tačiau jei pojūtis darosi vis intensyvesnis ir nemalonus, tai gali rodyti ne stipresnį poveikį, o odos sudirginimą.
„Įprastai gali būti jaučiama švelni ar vidutinė šiluma, nedidelis dilgčiojimas, oda gali šiek tiek parausti, tačiau neturėtų skaudėti. Jei deginimas stiprėja, atsiranda skausmas, ryškus paraudimas, kuris nedingsta pašalinus priemonę ir jos likučius, patinimas, jautrumas liečiant, šlapiavimas, pūslelės ar žaizdelės, tai jau gali rodyti odos sudirginimą ar pažeidimą“, – vardija vaistininkė.
Netinka po karšto dušo ar prieš sportą
Svarbu ir tai, kada bei ant kokios odos šildanti priemonė naudojama. Jos nereikėtų tepti ant nubrozdintos, įpjautos, nudegusios, jau sudirgintos ar aktyvaus uždegimo pažeistos odos, taip pat žaizdų ir pūslių. Priemonės neturėtų patekti į akis, burną, nosį ar ant kitų gleivinių.
„Prieš fizinį aktyvumą tokių priemonių geriau vengti, nes sportuojant savaime didėja kūno temperatūra ir kraujotaka, o prakaitavimas gali papildomai dirginti odą. Iš karto po karšto dušo oda taip pat būna jautresnė, todėl užtepus šildančią priemonę deginimo pojūtis gali būti gerokai stipresnis“, – paaiškina I. V. Aukštikalnienė.
Atsargumo reikia ir naudojant šildančias priemones vakare. Ar konkrečią priemonę galima tepti prieš miegą, priklauso nuo jos savybių ir naudojimo rekomendacijų, tačiau stipriai šildančių priemonių nereikėtų derinti su šildykle ar elektrine antklode.
„Miegant galima laiku nepajusti, kad oda per daug kaista, todėl padidėja nudegimo rizika. Jei naudojamas lengvai šildantis gelis, svarbu laikytis konkrečios priemonės naudojimo rekomendacijų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ne kiekvieną skausmą verta gydyti tepalu
Vietinėmis priemonėmis galima mėginti palengvinti lengvą ar vidutinio stiprumo skausmą, aiškiai susijusį su raumenimis, sąnariais ar nedidele minkštųjų audinių trauma, kai nėra kitų neraminančių simptomų. Jos gali praversti, pavyzdžiui, po fizinio krūvio maudžiant ar sustingus raumenims, taip pat esant nesunkiam patempimui.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad užsitęsusio ar neįprasto skausmo nereikėtų ilgai mėginti malšinti savarankiškai. Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei skausmas neslopsta savaitę ar ilgiau, vis atsinaujina, stiprėja, prasidėjo staiga be aiškios priežasties ar po stiprios traumos. Sunerimti reikėtų ir tuomet, jei skaudamoje vietoje atsiranda gumbas, stiprus patinimas, paraudimas ar karštis, skausmas sustiprėja naktį, pakyla temperatūra ir krečia šaltis.
„Ypač svarbu nedelsti, jeigu nugaros skausmą lydi abiejų kojų silpnumas ar tirpimas, nejautra aplink lytinius organus arba pasikeičia šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė. Tokiais atvejais savarankiškai šildyti, šaldyti ar toliau gydytis namų sąlygomis nereikėtų“, – pabrėžia I. V. Aukštikalnienė.
