Būnant namuose, darbe ar pramogaujant vis jaučiate
staigų, dažną ir nenumaldomą norą šlapintis, kartu su nevalingu šlapimo
nelaikymu arba be jo? Gali būti, jog jus kamuoja dirgliosios šlapimo
pūslės sindromas – viena iš šlapimo nelaikymo priežasčių. Tik pajutus
pirmuosius simptomus, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro
gydytojas urologas Martynas Manikas ragina nelaukti, kol tai „praeis
savaime“, ir kreiptis į specialistus.
„Dažniau
nei 8 kartus šlapinamasi per parą, naktį išskiriamas didesnis šlapimo
kiekis, jaučiamas staigus, nenumaldomas noras šlapintis ir po
pasišlapinimo lieka jo kiekis pūslėje, – tokius pagrindinius dirgliosios
šlapimo pūslės simptomus įvardija urologas M. Manikas. – Visi jie
būdingi, kalbant apie dirgliąją šlapimo pūslę, dėl kurios pasireiškia
šlapimo nelaikymas, dažniau kamuojantis moteris.“
Dažniausiai pasireiškia po gimdymo ir vyresniame amžiuje
Gydytojo
teigimu, 80 proc. moterų per 50 metų susiduria su didesniu ar mažesniu
šlapimo nelaikymu, kuris dailiosios lyties atstovėms dažniausiai
atsiranda dėl amžiaus ir pogimdyvinių veiksnių.
„Gimdymas – viena
pagrindinių šlapimo nelaikymo priežasčių. Jo metu yra pažeidžiami dubens
organai ir patiriama dubens trauma, gali formuotis randai. Tuomet
raumenys nebūna tokie elastingi kaip prieš tai. Po gimdymo nusileidžia
ir gimda, kuri traukia šlapimo pūslę žemyn. Todėl pastarosios kaklelyje
esantis ją uždarantis raukas, kuris neleidžia ištekėti šlapimui, gali
dirbti nepakankamai.
Kalbant apie šlapimo nelaikymo ligą – dirgliąją
šlapimo pūslę, ją sukeliančios priežastys skirstomos į neurologines,
urologines, ginekologines, medikamentines, terapines, elgsenos ir
idiopatines. Pavyzdžiui, tai gali sukelti įgimtos stuburo ir gimdos
patologijos ar traumos, inkstų ligos“, – vardija specialistas ir
priduria, jog šlapimo sulaikymas taip pat gali lemti šią ligą.
Ignoruoja ir bando gydytis namuose
Dauguma
moterų, pasak urologo M. Maniko, klaidingai supranta jas kamuojančius
simptomus ir yra linkusios ignoruoti šlapimo nelaikymą: „Daugelis moterų
gyvena ir mano nelaikančios šlapimo, tačiau taip nėra. Kita dalis
moterų nelaiko, o galvoja, kad yra priešingai. Tačiau, jei kasdien
reikia dėtis įklotus, greičiausiai šlapimo nelaikote.“
Pastebima, kad
jaunesnio amžiaus moterys tikslingai atvyksta pasikonsultuoti su
specialistais, tačiau didelė dalis vis dar delsia ir galvoja, kad
atsiradę dirgliosios pūslės simptomai yra normalus biologinis procesas.
Šiuo atžvilgiu, pasak gydytojo, moterys pasiskirsto pagal amžių: iki
penkiasdešimties metų ir po.
„Ne viena galvoja, kad pasportuos,
pabėgios ar padarys namuose tempimo pratimų ir praeis. Po gimdymo
moterys taip pat mano, jog tai susitvarkys savaime, o vyresniame
amžiuje, dažniausiai po penkiasdešimties – tiesiog su tuo susitaikoma.
Tačiau, ignoruojant prasidėjusius simptomus, situacija gali blogėti ir
tuomet padėti tampa sudėtinga.
Taip pat moterys, atėjusios
pasitikrinti, pavyzdžiui, dėl inkstų akmenligės, ir paklaustos apie
šlapimo nelaikymą, vengia apie tai kalbėti. Būna atvejų, kai netgi bando
gintis, jog atvyko dėl visai kitų priežasčių. Svarbu suprasti, kad
tikrai nesate vienintelė – su tuo susiduria daug moterų. Gėdos jausmą
reikėtų pasistengti įveikti ir laiku išdrįsti pasikonsultuoti su
gydytoju. Mes tam ir esame, kad suprastume, išsiaiškintume ir padėtume
įveikti šią ligą“, – rūpinimosi savo sveikata svarbą pabrėžia gydytojas
urologas.
Pataria nesibaiminti tyrimų,
jie nesukelia diskomforto
Dirgliosios
šlapimo pūslės sindromo gydymas pradedamas atsižvelgiant į simptomų
intensyvumą, jų pobūdį. Tačiau pirmiausia gydytojas rekomenduoja atlikti
urodinaminius tyrimus.
„Į konsultaciją atvykusi moteris teigia
dažnai besišlapinanti. Kaip galime sužinoti, ar jai yra dirgliosios
šlapimo pūslės sindromas? Įvertinus bendrą būklę, atsižvelgus į
vardijamus simptomus ir nusiskundimus, tinkamiausi šiai ligai
diagnozuoti yra urodinaminiai tyrimai.
Jais galima nustatyti šlapimo
pūslės sugebėjimą kaupti, laikyti ir pašalinti šlapimą. Įvertinti ir
pūslės, šlaplės rauko tonusą, dubens raumenų funkcinę būklę šlapinantis.
O tiksliausiu diagnostikos metodu iš urodinaminių tyrimų yra laikomi
cistometrijos (šlapimo pūslės spaudimo) ir profilometrijos tyrimai.
Pastarieji parodo šlaplės rauko uždarymo spaudimą – tai svarbiausias
nelaikymo urodinaminis tyrimas
Šiems funkciniams tyrimams,
invaziniams ir neinvaziniams, išankstinio pasiruošimo nereikia, tik
svarbu prieš tai atlikti ambulatorinį šlapimo tyrimą. Esant šlapimo takų
uždegimui, tyrimas gali būti kiek nemalonus. Narkozė nėra taikoma, nes,
pavyzdžiui, įvedus kateterį į šlapimo pūslę, reikia atlikti keletą
veiksmų, tokių kaip pakosėjimas. Tačiau tai neskausmingas tyrimas, po
kurio iškart leidžiama grįžti namo. Pasitaiko, kad juntamas lengvas
maudimas, pirmieji šlapinimaisi gali būti kiek skausmingi – bet tai
ilgai nevargins ir nesukels papildomo diskomforto“, – tyrimus apžvelgia
M. Manikas.
Kaip tinkamai gydyti?
Urologiniais
tyrimais diagnozuojamos visos urologinės ligos, atrandamos ir
neurologinės ligos ar stuburo patologijos. Po jų galima dėlioti
efektyviausią gydymo planą.
Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų
urologo M. Maniko, dirgliosios šlapimo pūslės gydymas yra kompleksinis
ir susideda iš 3 dalių: „Jį sudaro elgesio terapija, medikamentinis
gydymas ir kitų metodų taikymas. Galima rinktis sveikesnį gyvenimo būdą,
nuolat atlikti dubens dugno raumenų stiprinimo pratimus ir treniruoti
šlapimo pūslę. Kad nebūtų persistengta ir liga dėl to neprogresuotų,
reikėtų apsilankyti pas specialistą, kuris parodytų ir išmokytų
tinkamiausius pratimus atlikti taisyklingai. Siekiant padidinti šlapimo
pūslės talpą, panaikinti skubų norą šlapintis, pasitelkiami vaistai. Jei
nė vienas iš šių būdų nepadeda, galimas operacinis gydymas,
bioelektrostimuliacija arba botulino toksino injekcijos, pūslės didinimo
operacijos.“