Pastaraisiais metais neretai šmaikštaujama, kad netrukus atostogų nereikės vykti nei į Turkiją, nei į Ispaniją – lietuviškos vasaros vis dažniau primena kone tropikus. Tiesa, termometro stulpeliui šoktelėjus į aukštumas karščio įtaką kone pirmieji pajunta sergantys įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažnas jų pastebi, kad užplūdus karščiams ne tik tampa sunkiau atlikti kasdienius darbus, bet ir ima trikti širdies ritmas.
Širdies ritmo sutrikimus gali sukelti skysčių
trūkumas
Vyresnio amžiaus žmonės, taip pat turintys įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų neretai skundžiasi, kad per karščius ima „permušti“ širdis. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos kardiologės Rūtos Rogalskienės, širdies ritmo sutrikimus gali sukelti daugybė priežasčių, o viena iš jų ir ypač būdinga vasarą – skysčių netekimas.
„Karštomis vasaros dienomis organizmas natūraliai saugosi perkaitimo ir šilumos perteklių pašalina prakaituodamas. Gausiai prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir organizmui svarbių mikroelementų, ypač kalio, kurio didelė dalis pasišalina būtent su prakaitu. Kai organizme reikšmingai sumažėja kalio, apie jo trūkumą signalizuoja trinkantis širdies ritmas, ima reikštis vadinamieji širdies permušimai. Kartu juntamas ir padidėję nuovargis, bendras silpnumas“, – pasakoja gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad skysčių netekimas pavojingas dar ir tuo, jog tirštėjant kraujui didėja ir trombų, kraujo krešulių, susidarymo rizika, o tai yra viena pagrindinių infarkto ir insulto priežasčių. Taip pat skysčių netekimas pavojingas ir vartojantiems skysčių išsiskyrimą skatinančius vaistus.
Pasak gydytojos, karštomis vasaros dienomis svarbu užtikrinti pakankamą kiekį skysčių, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie natūraliai silpniau jaučia troškulį ir neretai skysčių suvartoja per mažai. R. Rogalskienė atkreipia dėmesį, kad per karščius geriau vartoti paprastą arba negazuotą mineralinį vandenį, reikėtų vengti kofeino ir daug cukraus turinčių gėrimų.
Per didelis fizinis krūvis ir karštis – dvigubas krūvis širdžiai
Vasara, o ypač vyresniems ir daugiau laisvo laiko turintiems žmonėms – sodų ir daržų metas, ten niekada netrūksta fizinės veiklos. Vis dėlto kardiologė ragina atidžiau įvertinti suplanuotus darbus ir pakilus oro temperatūrai tinkamai apskaičiuoti fizinį krūvį.
„Bendrąja prasme fizinis aktyvumas yra labai naudingas kiekvienam, taip pat ir sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik teigiamai veikia sergančiųjų fizinę būklę ir emocinę savijautą, bet ir mažina širdies ir kraujagyslių sukeliamą mirties riziką. Vis dėlto itin karštos dienos turėtų būti išimtis iš taisyklės – didelis fizinis krūvis, o jei dar lydimas perkaitimo ir skysčių netekimo, gali sukelti itin rimtų pasekmių“, – sako gydytoja R. Rogalskienė.
Karštomis vasaros dienomis ji pataria darbus ir veiklas planuoti taip, kad juos būtų galima atlikti anksti ryte ar vėliau vakare, kai saulė nebūna tokia aktyvi, o oro temperatūra žemesnė. Aktyvių veiklų lauke, ypač saulės atokaitoje, reikėtų vengti nuo 10 ryto iki 16 val. vakaro. Pajutus, kad apima silpnumas ar ima svaigti galva, ramiai prisisėsti pavėsyje ar namų viduje, iš lėto gurkšnojant vandenį.
Neeksperimentuokite su vaistais
Gydytoja kardiologė pastebi ir kitą tendenciją – žmonėms, kuriuos vargina padidėjęs kraujospūdis, vasara neretai būna tarsi atokvėpio metas. Jie pasijunta geriau, o ir kraujospūdis kyla ne taip aukštai. Vis dėlto, net ir pasijutus pastebimai geriau, gydytoja įspėja savarankiškai neeksperimentuoti su kraujospūdį reguliuojančiais vaistais.
„Kraujo spaudimui reguliuoti skirtų vaistų dozę nustato ir skiria gydytojas. Savarankiškai keičiant paskirtą vaisto dozę ar jo vartojimo dažnumą, galimos rimtos komplikacijos. Negydomas ar netinkamai gydomas padidėjęs kraujo spaudimas ilgainiui gali paveikti širdį, inkstus ir kitas organizmo sistemas. Taigi, jei turite padidėjusį kraujo spaudimą, prieš imdamiesi pokyčių visada geriau pirma pasikonsultuokite su gydytoju kardiologu“, – sako gydytoja R. Rogalskienė.
Eglė Užkuraitė
