Mūsų gyvenimo spalvos

Mirties inscenizacija

Vytautas Kazela

Kas mėgsta tai, ką aš rašau, pirmiausia atsivers ir paskaitys, o tie, kurie nemėgsta, gali numoti ranka ir pasakyti: „Ai, tas Kazela, vėl apie karą rašo. Kaip man nusibodo tas karas!“ Taip, karas nusibodo visiems, man irgi. Labai norėčiau parašyti apie ką nors gražaus. Ir, duok Dieve, kad jis mūsų nepasiektų tiesiogiai. Bet jeigu jis ir pasibaigtų be didelių netikėtumų, mes jo pasekmes jausime dar ilgai. Jeigu Rusijai žadamas grįžimas penkiasdešimt metų atgal, tai mums bus grįžimas 20 metų į praeitį. Bet apie tai mes kalbėsime vėliau.
Putinas turėjo tikslą suskaldyti Europą. Ir nežiūrint visko jam tai pavyko. Paskaičiuokime: Vengrija, Prancūzija ir net Vokietija. Aš jau nekalbu apie Serbiją. Ir tai yra ne tik šių šalių vadovų pozicija. Belgrade vyksta Rusijos palaikymo akcijos. Vengrijoje nacionalistinių pažiūrų nepaisant premjeras Viktoras Orbanas prieš savaitę užsitikrino ketvirtą kadenciją, jo partijai „Fidesz“ tvirtai laimint rinkimus. Vadinasi, vengrai beveik vieningai pritaria V. Orbano pozicijai.

Taigi, kad ir kas laimėtų rinkimus, niekas labai nepasikeis. Bent jau į gerąją pusę. Dabar jau ne tik pinigai, bet ir pigi rusiška nafta krauju nekvepia. Laimei, Jungtinė Karalystė parodė visoms Europos tautoms, kaip reikia tokiais atvejais elgtis. Borisas Johnsonas elgiasi kaip tikras lyderis. Dar daugiau – Europoje jis prisiėmė lyderystės naštą. Lyginant su juo tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos lyderiai atrodo apgailėtinai. Puikiai laikosi ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Kietai, ryžtingai.

Tęsinį skaitykite 2022 04 13 „Utenyje“