Dar niekada daugiau nei per trisdešimt metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-osios nešvenčiau su tokiu nerimu. Kaip galima džiaugtis laisve, kai žinai, kad, jei ne mes, tai mūsų vaikai gali labai greitai jos netekti?! Kad galėtume ją išsaugoti, neturime kitos išeities – tik susivienyti, suglausti pečius kaip visada suglausdavome, kai mūsų Lietuvai iškildavo realus pavojus. Tai leistų mums lengviau indentifikuoti vidaus priešus. Niūrus sutapimas: Vasario šešioliktąją atėjo žinia, kad Rusijos kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Mirė? Kai kalbame apie Rusiją, žodis mirė reiškia buvo nužudytas. Tai viena iš šviesiausių šios šalies asmenybių. Ką tai reiškia? Kad Rusijoje bandomi užgniaužti nedrąsūs demokratijos daigai. Kad žudomi tie, kurie kritikuoja Putiną ir bando skleisti kitokios Rusijos idėją. Taip, Navalnas yra išsakęs prieštaringų minčių dėl karo Ukrainoje, kurias vėliau pakeitė. Paskutiniu metu jis teigė, kad būtina išvesti kariuomenę iš Ukrainos ir šiai šaliai mokėti reparacijas. Net ir pas mus sklandė utopinė versija, kad Putinas auginasi sau įpėdinį kalėjime. Dėl Navalno mirties, be abejo, kaltas Putinas, bet kažkiek prie to prisidėjo ir Vakarų minkštumas. Traiškanotas akis jie atveria tik tada, kai nieko negalima pakeisti. Pasaulis turi susivienyti ir nugalėti šį blogį. Putinas žudo visus, kurie jam nepritaria ir tarsi sako: aš nieko nebijau! O Vakarai iki šiol bijo net sau pripažinti, kad tai ne tik teroristas, bet ir serijinis žudikas. Rusija Ukrainoje jau prarado kelis šimtus tūkstančių kareivių. Rusija laidoja savo vaikus ir tyli. Jie nekelia pagrindinio klausimo: vardan ko ir kas dėl to kaltas? Ar taip sunku suprasti, kad dėl kiekvienos ruso mirties Ukrainoje kaltas pamišęs senis?! Kad pagrindiniai jo valdymo ramsčiai – korupcija ir teroras. Rusijai reikia revoliucijos, kad ten kas nors pasikeistų, bet ten nebėra kam ją įvykdyti.
Vėl gi nemalonus sutapimas – šiomis dienomis krito dar viena Ukrainos tvirtovė – Avdijivka. Ukraina jaučia artilerijos sviedinių badą. O atlaikyti geriau ginkluoto ir kelis kartus gausesnio priešo atakas be artilerijos ir aviacijos yra neįmanoma. Sąjungininkai per ilgai maitino Ukrainą pažadais, ir amunicijos atsargos išseko. Europos Sąjunga žada per šiuos metus pagaminti 2 milijonus artilerijos sviedinių ir perduoti juos Ukrainai. Pusė milijono artilerijos sviedinių Ukrainą pasieks šį mėnesį. Labai gerai, kad Europa nors ir pavėluotai ima suprasti kylančias grėsmes. Jungtinės Amerikos Valstijos to nesupranta. Jungtinės Amerikos Valstijos žaidžia savo žaidimus. Gal jų protus prablaivins žinia apie Rusijos kuriamą kosminį ginklą? Jis tikrai nekuriamas tam, kad būtų nugalėta Ukraina arba tam, kad būtų užgrobtos Baltijos šalys. Rusija pasiruošusi eiti toliau, ir pasaulis tai turi suprasti. Kosminis ginklas skirtas Jungtinėms Amerikos Valstijoms arba, kitaip sakant, Rusijos ir Kinijos dominavimui pasaulyje įtvirtinti. Ir dar vienas dalykas, ko nesupranta pasaulis: kuo labiau seksis Rusijai kare, tuo didesnė jai bus Kinijos parama.
Avdijivkos praradimas – tai Jungtinių Amerikos Valstijų rūmų intrigų kaina. Trampas dangstosi siena su Meksika ir imigracine politika. Bet tai, kas veržiasi iš Meksikos į JAV, yra tiktai gležni pumpurėliai lyginant su tuo, kas ateina iš Rusijos. Mes tai jau esame patyrę, mes tai žinome. Grįžtant prie Europos – tai ji lyg ir supranta. Čia lyg ir atsiranda realesnis padėties vertinimas, tik viskas daroma pernelyg lėtai. Trampas gąsdina sugriauti NATO. Bet ar susivienijusi Europa negalėtų apsiginti nuo Rusijos? Taip, Rusija šešis kartus padidino karinį biudžetą, taip, jos visa pramonė dirba karo reikmėms, bet Europa kur kas turtingesnė už Rusiją. Kažkur skaičiau – finansiškai trylika kartų. Pagaliau prikeliama karinė pramonė Vokietijoje. Yra kažkoks judėjimas ir kitose šalyse. Tik nereikia laukti, kol Trampas taps Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir įvykdys savo pažadus. Reikia vienytis dabar, kol dar yra laiko. Argi normalu, kad Europos Sąjunga iki šiol neturi kariuomenės?
Šiuo metu Rusija turi pranašumą arba, kaip sakoma, „galimybių langą“, bet nereikia laidoti Ukrainos. Mes tiesiog žiūrime labai siaurai ir matome tik tai, kas vyksta ant žemės. Taip, Ukraina užleidžia tam tikras teritorijas, tačiau kariauja ji ne tik sausumoje, bet ir jūroje ir netgi danguje. Ir čia Ukrainos pasiekimai yra kur kas geresni. Rusijos Juodosios jūros laivynas visiškai išvytas į Novorosijską. Rusija Ukrainoje kone visiškai prarado desantininkus ir jūrų pėstininkus ir dabar gali remtis tik sausumos kariuomene. Praeis dar pora mėnesių ir įsivažiuos ginklų ir amunicijos gamyba Vakaruose. Ukraina gaus ne tik įprastinės ginkluotės ir amunicijos, bet ir naikintuvų. Bijau tik vieno dalyko – ar Ukrainai užteks kareivių.
Kaip ten bebūtų, Ukraina garantuoja mums 3–4 metus laiko, kad galėtume pasiruošti gynybai. Su JAV arba be jos. Turime deramai išnaudoti šį laiką. Yra galingos šalys – Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Jungtinė Karalystė. Neabejoju, kad šiais metais prie NATO prisijungs ir Švedija. Jei bus bendra europinė gynybos struktūra, Rusija nedrįs jos pulti.
Vytautas Kaziela
