Vytautas Kazela
Eina antras karo Ukrainoje mėnuo. Ne Rusijos ir Ukrainos, o karo Ukrainoje mėnuo. Tai esminis skirtumas. Iš vienos pusės Rusija, o iš kitos pusės ne tik Ukraina, Europa, o gal net visas demokratinis pasaulis. Kas blogai poziciniame ir ilgame kare? Ne tik žuvę kareiviai, nužudyti civiliai gyventojai, tarp jų vaikai, sugriauti miestai, bet, svarbiausia, ateina nuovargis, susitaikymas. O tai yra labai pavojinga.
Aš čia nekalbu apie kovojančius ukrainiečius. Taip, karo nuovargis pavojingas ir jiems, nes pavargęs žmogus darosi mažiau atsargus ir tai jam gali kainuoti gyvybę. Kalbu apie šiame kare dalyvaujančią pasyviąją pusę, t. y. apie mus. Todėl noriu pasakyti, kad priprasti prie karo, susitaikyti, kad tai yra kaip ir neišvengiama blogybė, negalima. Aš žaviuosi lietuvių savanoriais, išėjusiais kovoti Ukrainoje. O jų tikrai yra, ir ne tiek jau mažai. Aš lenkiu galvą prieš tuos vyrus, kurie veža į Ukrainą automobilius, vaistus, teikia kitokią humanitarinę pagalbą. Didžiulė pagarba aukojantiems pinigus, priimantiems pabėgėlius. Esame šiuolaikinė, moderni valstybė, todėl humanizmo principai turi būti iškeliami aukščiau visko.
Todėl noriu pasakyti, kad priprasti prie karo, susitaikyti, kad tai yra kaip
ir neišvengiama blogybė, negalima. Aš žaviuosi lietuvių savanoriais,
išėjusiais kovoti Ukrainoje. O jų tikrai yra, ir ne tiek jau mažai. Aš lenkiu
galvą prieš tuos vyrus, kurie veža į Ukrainą automobilius, vaistus, teikia
kitokią humanitarinę pagalbą. Didžiulė pagarba aukojantiems pinigus,
priimantiems pabėgėlius.Tęsinį skaitykite 2022 03 30 „Utenyje“
