Vytautas Kazela
Dabar lengviausia būtų mušti Vyriausybę. Tačiau aš to nedarysiu. Ir štai kodėl. Negalima žiūrėti trumparegiškai – Lietuvai kaip niekad anksčiau iškilusi didžiulė Rusijos agresijos grėsmė. Rusų kariuomenė, sutelkta prie Ukrainos sienos, kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos valstybėms. Blogiausia, kad šita grėsme buvo pernelyg ilgai spekuliuojama, kad net patys nustojome ja tikėti. Kažkodėl įpratome galvoti, kad viskas, kas vyksta, vyksta kažkur, ir mūsų tai neliečia. JAV ir NATO traukiasi, Amerikos prezidentas pažadėjo, kad Ukrainos suverenitetą gins tik sankcijomis, bet nesiųs ten savo kariuomenės. Ir aš puikiai suprantu JAV bandymus išvengti atviro ginkluoto konflikto, kurio pasekmės yra nenuspėjamos. Ginkluotas konfliktas Ukrainoje, tiesioginė Rusijos agresija reikštų viso regiono nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir nestabilumą, ir pavojingą situaciją. Todėl šiuo metu turi būti apgalvotas kiekvienas žodis, kiekvienas veiksmas. Rusija gniaužia Ukrainą savo kilpoje – dabar Ukraina gali laukti agresijos ir iš Rusijos rytų, ir iš pietryčių bei pietų per aneksuotą Krymo pusiasalį, ir iš šiaurės per Baltarusiją. Neatsitiktinai Rusija, telkdama kariuomenę prie Ukrainos sienų, padedama Baltarusijos, didina įtampą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Visi kalba apie grėsmes Ukrainai, tačiau niekas nepasako, kokia Rusijos pykčio priežastis. O priežastis paprasta – Ukrainos siekis tapti NATO nare. Rusija siekia pasidalyti įtakos zonomis Europoje. Amerikos prezidentas kalba apie susitikimą (derybas?) su Rusija, kur dalyvautų „keturios iš mūsų pagrindinių NATO sąjungininkių“. Ir čia tikrai nebus nė vienos iš Baltijos šalių. Mūsų likimas gali būti sprendžiamas be mūsų… Kokios nuolaidos bus pažadėtos Rusijai?
Ginkluotas konfliktas Ukrainoje, tiesioginė Rusijos agresija reikštų viso regiono nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir nestabilumą, ir pavojingą situaciją. Todėl šiuo metu turi būti apgalvotas kiekvienas žodis, kiekvienas veiksmas. Rusija gniaužia Ukrainą savo kilpoje – dabar Ukraina gali laukti agresijos ir iš Rusijos rytų, ir iš pietryčių bei pietų per aneksuotą Krymo pusiasalį, ir iš šiaurės per Baltarusiją. Neatsitiktinai Rusija, telkdama kariuomenę prie Ukrainos sienų, padedama Baltarusijos, didina įtampą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Tęsinį skaitykite 2021 012 15 „Utenyje“