Mūsų gyvenimo spalvos

Įstatymų spragos

Vytautas Kazela

Yra įvykių, kada pagauni save galvojant, kad nemėgsti savo profesijos ir jos atstovų. Prieš daugelį metų užsidarius vienam respublikiniam dienraščiui gavau pasiūlymą pereiti į kitą. Ilgai galvojau, bet atsisakiau. Žinojau, kad tame dienraštyje svarbiausia skandalai ir sensacijos. Žinojau, kad, įvykus rezonansiniam įvykiui, pavyzdžiui, žuvus jaunam žmogui, žurnalistai siunčiami į įvykio vietą apklausti tėvų, giminaičių, kaimynų. Mano visas organizmas priešinosi tokiam darbui: negalėjau su savo klausimais lįsti prie sielvarto prislėgtų žmonių. Tai man visada buvo panašu į kraujuojančios žaizdos draskymą. Tai ir lėmė, kad atsisakiau gerai mokamo ir perspektyvaus darbo.

Iš pradžių buvo sulaikyti du įtariamieji, kurie netrukus buvo paleisti. Po to dar vienas. Jaunas vaikinukas iš Lietuvos. Kažkodėl tiek Anglijos, tiek Lietuvos spauda jį įvardijo ne įtariamuoju, o žudiku. Nors yra vienas svarbus dalykas – kol žmogaus kaltė neįrodyta ir teisme nepaskelbtas nuosprendis, tol įtariamasis yra nekaltas ir skelbti jo pavardę draudžia įstatymas.

Tęsinį skaitykite 2022 08 17 „Utenyje“