Vytautas Kaziela
Nejaugi po kiek laiko apie karą Ukrainoje sakysime: o pergalė buvo taip netoli! Fronte vyksta Ukrainos kontrpuolimas. Sunkus ir žiaurus. Centimetras po centimetro. Už savo žemę, už savo Tėvynę. Su dideliais nuostoliais, su šimtais užgęstančių jaunų žmonių gyvybių. Ukrainiečiai kaunasi prieš kelis kartus skaitlingesnę okupantų kariuomenę. Kaunasi be aviacijos priedangos, be pakankamo kiekio išminavimo technikos, be kitos taip reikalingos karinės technikos ir amunicijos. Pasaulis saugo Rusiją kaip savo akies vyzdį – kad tik karas nepersimestų į okupanto teritoriją. Bet yra pasakyta: pasėjęs vėją, pjausi audrą! Kodėl tai negalioja šiuo atveju? Kodėl agresoriaus šalies žmonės miega ramiai, o Ukrainoje žūsta ne tik kariai, bet ir civiliai žmonės ir netgi vaikai? 506 vaikai jau nužudyti. Jums to mažai? Pabandykite pagyventi su pusės tūkstančių nužudytų vaikų vaizdu. Ar jums nuo šio vaizdinio neims važiuoti stogas? Naujausias Rusijos karo nusikaltimas –Hrozoje mirtinas raketų smūgis. Taikinys parduotuvė-kavinė, kurioje tuo metu vyko gedulingi pietūs. Žuvo daugiau kaip 50 žmonių. Spalio 5 dieną rusų raketa smogė parduotuvei-kavinei, o ten vyko gimtajame kaime perlaidoto ukrainiečių kario atminimo ceremonija. Žuvo 52 žmonės, tarp jų – žuvusio kario sūnus, marti ir žmona. Dar šeši žmonės buvo sužeisti. Nuolat apšaudomas Charkivas. Per eilinį Rusijos išpuolį žuvo du žmonės. Vienas iš jų tuo metu miegojęs 10 metų berniukas. Bet tai jau nieko nejaudina. Tik trafaretiniai pareiškimai: „Esame sukrėsti, smerkiame“. Ir kam nuo tų pareiškimų geriau? Žuvusiems? Jų artimiesiems? O gal Rusijai nuo to blogiau? Jūs juokiatės?
Putinas to tikėjosi. Jis tai buvo numatęs – kad pasaulis pavargs remdamas Ukrainą. To Putinas ilgai ir kantriai laukė. Pirmosios neatlaikė Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija, o dabar ir Slovakija. Dėl vidaus politinių žaidimų artėjant prezidento rinkimams JAV bent jau kuriam laikui nutraukė paramą Ukrainai. Slovakijoje parlamento rinkimus laimėjus populistams taip pat sustabdyta parama kaimyninei Ukrainai. O kur dar Rusijos vasalas Orbanas ir jo valdoma Vengrija. Jo šalis ne tik neremia Ukrainos, bet ir kaišioja pagalius į ratus Europos Sąjungos pagalbai.
Žiaurūs pastarųjų dienų įvykiai Izraelyje. Šeštadienį į šią šalį paleista 150 raketų, islamistų grupuotės „Hamas“ nariai prasiskverbė į Izraelį. Žuvo 600 Izraelio piliečių, dar 1600 sužeistų. Dar viename planetos taške prasidėjo karas. Putinas trina rankas. Karas Izraelyje jam naudingas, tikintis, kad JAV ir kitos šalys susikoncentruos ties tuo, kas vyksta Izraelyje ir „pamirš“ Ukrainą. Kremliaus alkoholikas, buvęs Putino kišeninis prezidentas Dima pareiškė, kad JAV ir jos sąjungininkės turėtų dėti pastangas Izraelio ir palestiniečių konfliktui sureguliuoti, o ne „kištis“ į Rusijos reikalus. Kyla negera nuojauta, kad Rusija ir čia prikišo rankas. Ir jei Izraelis būtų laiku užkirtęs kelią Rusijos ir Irano draugystei, šio karo gal ir nebūtų buvę.
Nuo Ukrainos nusigręžė „didžiausia jos draugė“ Lenkija, ko ir galima buvo tikėtis. Lenkai visada iš visko siekia naudos, ypač artėjant rinkimams.
Tai va, paskaičiuokime, ką sutelkė apie save Putinas: Šiaurės Korėja, Iranas, Afrikos šalys, Europoje – Vengrija, Slovakija. Jo pusėje netgi politikoje nesiorientuojantis Šventasis Tėvas. Deja, Dievo vietininkas žemėje yra viso labo paprastas, klystantis žmogus. Ar taip galėjo atsitikti, kai popiežiumi buvo Jonas Paulius II? Niekada! Velnias ardo mūsų bažnyčią. Pasaulis rieda į pražūtį.
Dabartinė mūsų šalies vadovybė daro įvairių klaidų, bet jos pozicija karo Ukrainoje atveju tvirta ir, atrodo, nepajudinama. Netekusi paramos Ukraina pralaimės. Po to ateis mūsų eilė. Nejaugi sunku tai suprasti? Putinas išėjo atkurti imperijos. Ir Baltijos šalis jis puls pirmiausia. Po to gal ir Lenkiją. Žinau, kad Lietuvoje yra dalis žmonių, kurie „laukia ruso“, nes „prie ruso jiems buvo geriau“. Mes kaip ir Izraelis ramiai miegame ant parako statinės. Baisiausia, kad galime ir neprabusti. Jei Ukrainos sąjungininkai ją išduos, jie išduos ir mus.
