Mūsų gyvenimo spalvos

Geroji naujiena: Suomija tapo NATO nare

Vytautas Kazela

Pastebimai tolstame nuo tradicijų. Atšventėme šv. Velykas. Ką atsimename iš gavėnios ir Velykų laikotarpio? Nieko. Tuščias kalbas apie maistą, paskui didžiulį persivalgymą. Sveikiname vieni kitus su Prisikėlimo švente, bet neturime net minčių, kas buvo prieš tai. Pamirštame Kristaus kančią, o juk be to nebus ir mūsų prisikėlimo. Šiuolaikinis žmogus savanaudis – jis iš visko pasiima tik tai, kas jam patogu ir naudinga. Aš niekaip nesuprantu, kai yra sakoma: laukiu Velykų. Visai kas kita laukti Kalėdų, tai yra laukti Užgimstančiojo. O laukti Velykų yra pirmiausia laukti nukryžiavimo. Blogiausia, kad iš tradicijos mes imame tik formą, tik išorę, bet pamirštame vidų. Atrodo, dar po kažkiek metų iš Velykų liks tik margintas kiaušinis arba jo lukštai. Pamirštame ir Dievo Avinėlį, kuris buvo už mus paaukotas. Ir turbūt retas girdime Didžiąją Žinią, kad ir vėl mirtis nugalėta.


Melas tampa mūsų valstybės politika. Neseniai baigėsi savivaldybių tarybų rinkimai. Kaip informuoja
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), dar kovo mėnesį
tarybos narių mandatų atsisakė 30 į tarybas išrinktų žmonių. Tarp jų devyni Seimo nariai.
Antradienį VRK rinkosi į posėdį svarstyti dar beveik 100 išrinktų į savivaldybių tarybas mandatų
atsisakymo atvejų. Mandatų dažniausiai atsisakoma, kai einamos pareigos yra nesuderinamos su
tarybos nario veikla.

Tęsinį skaitykite 2023 04 12 „Utenyje“