Pastarosiomis dienomis šiurpstame nuo įvykių Izraelyje. Didžiulė užuojauta žydų tautai. Kažkodėl labai tikėjau, kad Izraelis greitai suvaldys situaciją. Bet, pasirodo, smarkiai klydau. Viskas ne taip jau paprasta, kaip iš pradžių atrodė. Taip, Izraelis labai turtinga, labai ginkluota šalis. Bet negalima nuvertinti „Hamas“ ir kitų teroristinių organizacijų bei jų rėmėjų. Labai tikėtina, kad teroristų paleista raketa susprogdino ligoninę Gazos ruože. Žuvo daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. „Islamo džihadas“ apkaltino Izraelį smogus ligoninei. Tačiau Izraelis turi įrodymų, kad dėl to kalti patys teroristai, nesėkmingai paleidę raketą – taikytasi į Izraelį, o raketa nukrito ant jų pačių ligoninės. Teroristai visur panašūs – kiek kartų Rusija yra apkaltinusi Ukrainą dėl žiaurumų, kuriuos įvykdė rusų kareiviai. Prisiminkime ukrainiečių karo belaisvių sunaikinimą. Oficialios informacijos iš Ukrainos taip pat pastebimai sumažėjo, bet tai nereiškia, kad ten nieko nevyksta. Informacinis vakuumas taip pat palankus Rusijai ir jos propagandai. Tai – užliūlavimo taktika. Karą Ukrainoje jie jau seniai vadina Rusijos „vidaus reikalais“. Žiūrėkite į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, ir nesikiškite į tai, kas vyksta Ukrainoje.
Bet tai yra tas pats karas, kurį Rusija jau pusantrų metų kariauja Ukrainoje. Rusijai reikėjo nukreipti dėmesį nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Ir ne tik dėmesį, bet susilpninti pagalbą šiai šaliai. Nejaugi atsitiktinumas, kad prasidėjus karui Izraelyje Rusija sustiprino atakas Ukrainoje, į fronto liniją mesdama papildomai dešimtis tūkstančių kareivių. Savų kareivių Putinui negaila – svarbiausia, kad Ukraina išeikvotų turimą amuniciją. Rusams pasistūmėti nepavyko. Jie čia paliko tik šimtus, o gal net tūkstančius savo kareivių kūnų. Bet atlaikyti tokį puolimą Ukrainai taip pat nėra lengva. Iš Ukrainos pusės taip pat žūsta šimtai jaunų vyrų. Tai yra pragaras tiesiogine to žodžio prasme. Ir svarbiausia, kad jie žūsta ne tik už savo tėvynę, bet ir už mus. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtų, kad karas persikeltų į Baltijos šalis, kad žūtų mūsų vaikai, būtų griaunami mūsų namai. Ir kas bjauriausia, kad tam mes esame nepasiruošę. Turėjome pusantrų metų laiko ir sėdėjome suglaudę ausis.
Netikiu, kad Ukrainos sąjungininkai sumažins ar nutrauks paramą ginklais ir amunicija. Ukrainą jau pasiekė JAV pagamintos tolimojo nuotolio raketos ATACMS ir visi žadėti tankai „Abrams“. Amunicijos, manau irgi bus. Tačiau trūksta labai svarbių „smulkmenų“ – palapinių, miegmaišių, pirštinių, medikamentų. Artėja žiema, reikės pačių įvairiausių šildymo prietaisų. Rusija, be abejonės, vėl nukreips raketas į Ukrainos strateginę infrastruktūrą. Šals vaikai ir vyresnieji, neįgalūs žmonės. Mūsų visų pareiga jiems padėti. Mes nenupirksime tankų ar kitų kovos mašinų, bet galime padėti „smulkmenomis“, kurios ne mažiau svarbios. Taip, mums irgi sunku, bet mes gyvename šiltuose namuose, ant mūsų galvų nekrenta bombos, esame daugiau ar mažiau pavalgę. Remkime Ukrainą tiek, kiek galime. Remkime, kad karas nepersikeltų į Lietuvą.
Susibūrė juodųjų teroristų grupė – Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja, o „Hamas“ ir kitos teroristinės organizacijos yra tik jų įrankiai. Maža bus Izraelio – ugnis plykstelės kitame pakraštyje ar centre. Galvojate sutapimas, Lietuvą šiomis dienomis užplūdo tūkstančiai pranešimų apie padėtus sprogmenis švietimo ir kitose įstaigose? Tik ar ne per daug tų sutapimų? Tikslas vienas pasėti nerimą ir netikrumą. Dar geriau, jei pavyks išprovokuoti nepasitenkinimą valdžia. Negalime atmesti, kad po tuščių grasinimų tai vienur, tai kitur bus iš tikrųjų padėti sprogmenys. Niekas nežino, ko įsileidome per tą suirutę. Nuėjus į prekybos centrą galima pastebėti ne tik slaviškų, bet ir rytietiškų veidų. Kas pasakys, kiek po pabėgėlių vėliava į Lietuvą pateko specialiųjų tarnybų agentų iš Rusijos ir Baltarusijos?
Yra vienas vienintelis išsigelbėjimas kuo greičiau užbaigti šitą karą. Ir ne derybomis, o mūšio lauke. Kuo daugiau šiuolaikinės ginkluotės Ukrainai. Blogio šaknys veda į Rusiją. Ir mes neturime teisės pralaimėti. Manau Pentagonas analizuoja duomenis ir pasaulio galingieji pradeda suprasti, kur mes visi nueisime jei nebus duotas tinkamas atkirtis Rusijai. Neapsimeskime, kad mūsų tai neliečia. Tai mūsų visų karas ir reikalingas kiekvieno mūsų indėlis.
