Vytautas Kazela
Pagaliau galiu nerašyti apie pandemiją. Čia norisi niūriai pajuokauti, kad didžiausia problema, didesnė už pandemiją, visais laikais „ant Lietuvos“ buvo (manau, ir lieka) valdžia. Baigėsi Seimo rinkimai, todėl ramiai galiu juos pakomentuoti, išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus, nebijodamas, kad būsiu apkaltintas agitacija. Laimėtojas aiškus, pralaimėjusieji taip pat. Kaip sakoma: drakonas mirė, tegyvuoja drakonas! Šeštadienį važiavau iš Kauno į Uteną. Įvažiuojant į Jonavą prie žiedinės sankryžos kabojo vieno kandidato plakatas su nuotrauka ir trumpu tekstu „Aplinkkelis bus!“ Tada ir pagalvojau: vargas tau, Rimantai Sinkevičiau! Nebūsi Seimo nariu. Tikrai nebūsi. Nors ir su didele politine patirtimi. Po paros mano prognozės pasitvirtino.
Šeštadienį važiavau iš Kauno į Uteną. Įvažiuojant į Jonavą prie žiedinės sankryžos kabojo vieno kandidato plakatas su nuotrauka ir trumpu tekstu „Aplinkkelis bus!“
Panašiai galėjo būti ir Utenoje. Tereikėjo vienam iš kandidatų prieš pirmąjį rinkimų turą pažadėti: kelias Utena–Vilnius bus! Ir tu jau Seime! Ko raukotės? Taip jau buvo. Pažadėjo vienas kandidatas, kad traukinys Utena–Vilnius bus, ir tapo antru žmogumi savivaldoje… Sakote, kad reikia atsakyti už savo žodžius? Nereikia! Labai įdomi ta lietuvių kalba: tie patys žodžiai prieš rinkimus reiškia viena, o po rinkimų – visai ką kita. Kad būtų aiškiau: žodžių derinys „Kelias Utena–Vilnius bus!“ prieš rinkimus reiškia: aš į Seimą labiausiai noriu, o po rinkimų reiškia: nėra pinigų! Laikas, mielieji, mokytis lietuvių kalbos, kol dar rinkimų agitacija nevyksta anglų kalba. Nors gal po kadencijos kitos nereikės jokios kalbos. Juk jau ir dabar neskaitę rinkiminių programų, nežiūrėję jokių debatų balsavome už didelius stendus ant namų ir garažų sienų ir veidus juose.
Labai įdomi ta lietuvių kalba: tie patys žodžiai prieš rinkimus reiškia viena, o po rinkimų – visai ką kita. Kad būtų aiškiau: žodžių derinys „Kelias Utena–Vilnius bus!“ prieš rinkimus reiškia: aš į Seimą labiausiai noriu, o po rinkimų reiškia: nėra pinigų!
Įstrigo ne tik Jonava ir Utena, bet ir Gargždai, kuriuose, net gėda pripažinti, nesu buvęs. Čia, kai niekas nesitikėjo, ir vėl laimėjo Petras Gražulis. Geras tas šūkis: Vyrai už Lietuvą, moterys už Petrą! Neatsilaikė prieš jį simpatiška konservatorė Rasa Petrauskienė. Prapylė ne kokiais dešimčia balsų, o daugiau nei dešimčia procentų! Galime šaipytis, kad Gargždai greitai bus pervadinti Gražuliškėmis, bet trisdešimt metų Lietuvą juokinantis Petras eilinį kartą ruošiasi duoti Seimo nario priesaiką. Dar vienas pavyzdys apie lietuvių kalbą. Po pirmojo rinkimų turo žurnalistai Gargžduose ieškojo, kas balsavo už Petrą. Nerado nė vieno, o jis surinko daugiausiai. Ir dabar, jei ieškotų, niekas neprisipažintų, o Petras laimėjo! Kodėl taip yra? P. Gražulis kalba žmonėms suprantama kalba ir tai, ką jie nori girdėti. Petras ir elgiasi taip, kaip elgiasi pusė rinkėjų.
Dar vienas pavyzdys apie lietuvių kalbą. Po pirmojo rinkimų turo žurnalistai Gargžduose ieškojo, kas balsavo už Petrą. Nerado nė vieno, o jis surinko daugiausiai. Ir dabar, jei ieškotų, niekas neprisipažintų, o Petras laimėjo! Kodėl taip yra? P. Gražulis kalba žmonėms suprantama kalba ir tai, ką jie nori girdėti. Petras ir elgiasi taip, kaip elgiasi pusė rinkėjų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga dėl galimų Seimo rinkimų pažeidimų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimą, prašo naikinti rezultatus daugiamandatėje apygardoje ir vienoje vienmandatėje. Partija šiurkščiu rinkimų tvarkos pažeidimu vadina visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino vykdytą kampaniją, kuria siekta, jog LLRA-KŠS nepatektų į Seimą. Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Spėkite, ar bus kreiptasi? Manau, kad ne. Ir tam pritariu: yra agitacija, gali būti ir antiagitacija. Laikas lenkų ponams suprasti, kad jie patys sukėlė tokią reakciją, nebalsuodami už rezoliuciją dėl įvykių Baltarusijoje. Taip jie iš savęs atėmė Lietuvoje gyvenančių baltarusių ir lenkų inteligentų balsus. Ir aš gyvendamas ten, kur rinkėjų daugumą sudaro lenkų tautybės rinkėjai, būčiau ėjęs balsuoti ir būčiau balsavęs už Harį Poterį.
Laikas lenkų ponams suprasti, kad jie patys sukėlė tokią reakciją, nebalsuodami už rezoliuciją dėl įvykių Baltarusijoje. Taip jie iš savęs atėmė Lietuvoje gyvenančių baltarusių ir lenkų inteligentų balsus. Ir aš gyvendamas ten, kur rinkėjų daugumą sudaro lenkų tautybės rinkėjai, būčiau ėjęs balsuoti ir būčiau balsavęs už Harį Poterį.
Įdomu ir tai, kad rinkimus laimėjus tiems, kurie turėjo laimėti, padėtis Lietuvoje nepasikeitė – virusas niekur neišnyko. Dabar jau kai kurių partijų lyderiai, kovoję prieš bet kokius suvaržymus ir karantino įvedimą, valdančiuosius kaltina pavėluotais veiksmais. Taigi kaip čia išeina? Anksčiau jokių veiksmų nereikėjo. Tiesa, žaviuosi Laisvės partija ir jos lyderiais. Buvo pasisamdyti geri konsultantai. Lukiškių pliažas išjudino tuos rinkėjus, kurie niekada nebalsavo. Klausiate, ar Lukiškių pliažas bus ir kitą vasarą? Nebus. Nebereikia. Juk tikslas pasiektas. Ir vienos lyties asmenų santuokų Lietuvoje nebus. Kodėl? Nebereikia. Pakalbėsime apie tai po trejų metų, kitiems Seimo rinkimams artėjant. Sakys: buvo didelis pasipriešinimas, mes daug dirbome šiuo klausimu, bet nespėjom. Va, per kitą kadenciją tai jau tikrai…
Nepatikėsite, bet aš rinkimų rezultatais esu visiškai patenkintas. Man buvo svarbu, kad valdantieji neturėtų net teorinės galimybės sudaryti kokią nors valdančiąją daugumą. Ne dėl to, kad jais nusivyliau. Todėl, kad koalicija, sudaryta iš atsitiktinių žmonių ir paramstyta šiaudais, ilgai neišsilaiko.
Nepatikėsite, bet aš rinkimų rezultatais esu visiškai patenkintas. Man buvo svarbu, kad valdantieji neturėtų net teorinės galimybės sudaryti kokią nors valdančiąją daugumą. Ne dėl to, kad jais nusivyliau. Todėl, kad koalicija, sudaryta iš atsitiktinių žmonių ir paramstyta šiaudais, ilgai neišsilaiko. Manau, kad bent jau dalis žmonių supranta, kokią žalą valdančiosioms partijoms padarė Lenkų rinkimų akcijos atstovų buvimas daugumoje. Pagaliau reikia leisti tiems, kurie taip gerai kritikuoja, parodyti, ar moka ir taip gerai dirbti. Patikėkite, linkiu kuo geriausios kloties naujai išrinktiesiems. Man nusispjaut, kurie valdžioje – žalieji, raudonieji ar rudieji, jei man bus gyventi geriau. Lietuvoje ir toliau galioja garsusis švytuoklės principas, kai valdžios laivas pakrypęs – tai ant vieno, tai ant kito šono plaukia. Kaip jį ten amžinatilsį rašytojas vadino? Neprisimenate?
Jaučiu, kad ir trečią kartą skaičiuojant niekas nepasikeis. O gal ir gerai? Kur kas geriau, kai vienmandatininkas yra pozicijos, o ne opozicijos atstovas. Tada jis gali geriau spręsti rinkėjų problemas. Svarbiausia, kad noras būtų.
Mes jau rašėme apie neeilinį atvejį Utenos 51 vienmandatėje rinkimų apygardoje. Rinkimų naktį suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas ir konservatorių kandidatas Edmundas Pupinis surinko po 7075 balsus. Nugalėtoju paskelbtas E. Pupinis. Pirmadienį po balsų perskaičiavimo paaiškėjo, kad už E. Pupinį balsavo 7072 , o už G. Palucką – 7070. Antradienį gavus pasiklydusius išankstinio balsavimo vokus iš kitų apygardų nustatyta, kad už E. Pupinį balsavo 7076, o už G. Palucką – 7071 apygardos rinkėjas. Galima dėti tašką? Ne. Socialdemokratai rengia skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad informaciją dėl situacijos Utenos vienmandatėje apygardoje bus galima dar kartą patikrinti ir aptarti, kai apygardos komisija VRK pristatys balsų skaičiavimo protokolus. Jaučiu, kad ir trečią kartą skaičiuojant niekas nepasikeis. O gal ir gerai? Kur kas geriau, kai vienmandatininkas yra pozicijos, o ne opozicijos atstovas. Tada jis gali geriau spręsti rinkėjų problemas. Svarbiausia, kad noras būtų.
Su moterim čia kaip ir viskas gerai – Ingrida Šimonytė bus ministrė pirmininkė, Aušrinė Armonaitė ministrė (švietimo?), o štai Liberalų sąjūdis nori dar ir Seimo pirmininko posto. Matau, kaip mirkčioja Gabrielius Landsbergis: o man kas liks? Kultūros komiteto pirmininko kėdė?
Valdančiąją koaliciją pradėjo formuoti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Trys ryškios moterys ima valstybės vairą į savo rankas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į ministrus pirmininkus Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Su moterim čia kaip ir viskas gerai – I. Šimonytė bus ministrė pirmininkė, A. Armonaitė ministrė (švietimo?), o štai Liberalų sąjūdis nori dar ir Seimo pirmininko posto. Matau, kaip mirkčioja Gabrielius Landsbergis: o man kas liks? Kultūros komiteto pirmininko kėdė? Į ją tikriausiai pretenduotų V. Čmilytė. Konservatoriams į šį postą iškelti partijos pirmininką būtų sudėtinga, nes V. Čmilytės kandidatūrą palaikytų ir dalis opozicijos. Akiplėšiška iš Liberalų sąjūdžio pusės, bet ir protinga: o kur jūs be mūsų?! Pas lenkus eisit? Simonui Gentvilui reikia aplinkos ministro portfelio. Jau net I. Šimonytė prasitaria, kad norinčių daugiau negu galinčių. Neabejotina – peštynių bus. Juk tiek metų be valdžios. Tik iš pradžių valdžios pyragas atrodo viliojamai, ilgainiui skanios razinos virsta karčiaisiais pipirais.
Laimei, prezidentas G. Nausėda netikrins kandidatų į ministrus užsienio kalbų mokėjimo. Kandidatė į premjerus kažkaip netrykšta džiaugsmu. Ir tai suprantama – padėtis Lietuvoje vien dėl koronaviruso darosi sudėtinga.
Laimei, prezidentas G. Nausėda netikrins kandidatų į ministrus užsienio kalbų mokėjimo. Kandidatė į premjerus kažkaip netrykšta džiaugsmu. Ir tai suprantama – padėtis Lietuvoje vien dėl koronaviruso darosi sudėtinga. Prezidentas kelia tikslą naujai Vyriausybei darbą pradėti jau su koronaviruso pandemijos valdymo planu. „Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžto siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, sąžiningumas – pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams“, – sakė G. Nausėda. Ir dar, kad ministrai turės vadovautis gerovės valstybės vizija. Būsimoji ministrė pirmininkė I. Šimonytė žada, kad ministrų pavardės bus žinomos iki to laiko, kai Seime prisieks naujai kadencijai išrinkti Seimo nariai. Ekspresas į laimingą ateitį išvyksta.