Vytautas Kazela
Pildosi Putino pažadas išvaduoti Ukrainą nuo nacių. O tai reiškia išvaduoti Ukrainą nuo ukrainiečių. Ir nesvarbu, kaip jie kalba – ukrainietiškai, rusiškai ar žydiškai. Išvaduoti nuo tų, kurie yra už jos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Kartais atrodo, kad prie to prisideda ir Vakarai. Tie kaltinimai, kad kontrpuolimas vyksta ne taip, kaip turėtų vykti, kad ukrainiečiai nuvilia sąjungininkus. Sakykite, ar amerikiečiai siųstų savo karius į puolimą be aviacijos priedangos? Niekada! Kur ta žadėta išminavimo technika? Sako, kad Ukraina gavo tik 15 procentų žadėto kiekio. Saugoti Rusiją nuo galimo ukrainiečių apšaudymo ir neduoti tolimojo nuotolio raketų, bet reikalauti išlaisvinti Krymą… Su kuo? Su šakėm? Tuo tarpu Rusija kuria Kryme dar vieną dronų paleidimo stotį. Kurie iš Krymo kils žudyti ukrainiečių. Susidaro įspūdis – tarsi Vakarai dozuotų karinę įrangą Ukrainai arba viskas daroma beviltiškai pavėluotai. O kalčiausi yra ukrainiečiai! Pradeda reikalauti, gauna į ragus: „Nedėkingieji!“ Tokia logika. Ukrainiečiai kalti, kad Rusija juos užpuolė. Ukrainiečiai kalti, kad pirmosiomis savaitėmis nepasidavė. Kad savo šalyje sustabdė rusišką nacizmą ir neleido veržtis toliau. Gal net į Vokietiją ir kitas Europos šalis. Atsitiko tai, ko ir tikėjosi Putinas: sąjungininkai pavargo. To jau ir patys neslepia. O ukrainiečiai nepavargo? Ir tie, kurie fronte, ir tie, kurie kasdien užnugaryje kenčia nuo rusų okupantų apšaudymų? O tie, kurie laukia išlaisvinimo okupuotose šalies teritorijose? Ar nepavargo V. Zelenskis, kasdien atsitrenkdamas į vis didesnį pasaulio abejingumą. Tas pats V. Zelenskis, į kurį pirmąjį karo pusmetį buvo žiūrima su pasigėrėjimu, paskui su pasipiktinimu: ir vėl jis drįsta iš mūsų kažko reikalauti?!
Ko vertas sąjungininkų pažadas: remsime tiek, kiek reikės! O gal remsime tol, kol Ukrainoje bus kam kariauti? Kasdien Ukrainoje žūsta šimtai kareivių, dešimtys civilių. Žūsta vaikai, moterys, seneliai. Pagal naujausius pranešimus, nuo šių metų spalio pirmos dienos Ukrainoje moterys, turinčios medicinos ar farmacijos išsilavinimą, privalo stoti į karo tarnybą.
Vis labiau įsigali nuostata, kad Rusijos negalima nugalėti, nes ji turi ne tik daugybę kareivių, bet ir milžiniškus resursus. Kai kurie pasaulio šalių lyderiai skatina V. Zelenskį sėsti su Putinu prie derybų stalo. Nesuprantu dėl ko? Ar ne geriau, kad pasaulio galingieji, nusižeminę atvyktų pas Putiną ir pasakytų: mes pavargome nuo karo. Pasiimk ką nori: Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją, Baltijos šalis ir t. t., tik kad nebūtų karo. Man nesmagu stebėti ir Vatikano veiksmus. Popiežiaus Pranciškaus pozicija labai sutampa su Brazilijos prezidento Luizo Inácio Lula da Silva pozicija. Pirmasis popiežiaus iš taip vadinamo „Naujojo pasaulio“ kalba apie „didžiąją Motiną Rusiją“ ir buvusius Rusijos imperatorius Petrą Pirmąjį bei Jekateriną II. Tačiau nesigirdi jokio pasmerkimo agresoriui.
Ir tos kalbos: nepriimsim Ukrainos į NATO, nes ji nesusitvarko su korupcija. Dar kartą pasikartosiu, kad tam Ukraina neturėjo laiko. Bet kuo čia dėtas Prezidentas V. Zelenskis? Jei jis būtų buvęs korumpuotas, aš net neabejoju, kad pirmosiomis karo dienomis jis būtų prisikrovęs lėktuvą aukso ir pasprukęs į Izraelį ar Jungtines Amerikos Valstijas. Kuo kalti paprasti Ukrainos žmonės? Dešimtys tūkstančių ukrainiečių pasirašė peticiją, kuria reikalaujama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkurtų visuomenės prieigą prie šalies pareigūnų elektroninių turto deklaracijų, pabrėžiant būtinybę užtikrinti skaidrumą karo metu. Ar prisimenate, panašūs dalykai prieš daug metų vyko ir Lietuvoje. Įveikti korupciją neįmanoma per vieną dieną, tam reikės daugelio metų… Bet tai neturi ir negali tapti pretekstu išduoti Ukrainą.
