Giedrais spalio vakarais dangus puošiasi įsibėgėjančio rudens šviesuliais. Didysis ryškiųjų vasaros žvaigždžių trikampis (Vega, Altairas, Denebas) vakarais jau svyra į pietvakarius. Didieji Grįžulo ratai švyti žemai palei šiaurinį horizontą. Į vakarus nuo jų ryškiai spindės Jaučiaganys su ryškia Arktūro žvaigžde. Rytuose puikuojasi didysis žvaigždžių kvadratas – Pegasas, liaudyje vadintas – Stalu, Voku, Aitvaru. Į kairę nuo Pegaso, viena paskui kitą eilutėje rikiuosis 3 panašaus ryškio Andromedos žvaigždės, o virš jų, kiek kairiau – išraiškingas Kasiopėjos žvaigždynas. Rytuose po Andromedos ir Pegaso žvaigždėmis plačiai išsiskleidusios spingsi blausios zodiakinės Žuvys su jose įsitaisiusia ryškia Saturno planeta.
Šiaurės rytuose išsiskiria Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapelos žvaigžde. Tarp jos ir Andromedos žvaigždžių spindi Persėjas, po kuriuo teka įsidėmėtinas padrikasis Tauro žvaigždžių spiečius – Sietynas (Plejados). Po kokios valandos paskui jį išnirs ir likusioji Tauro dalis: ryškiausia Tauro žvaigždė – rausvasis Aldebaranas, apsuptas kito padrikojo žvaigždžių spiečiaus – Hiadų. Prieš vidurnaktį paskui Taurą tekės ir gražieji Šienpjoviai (Orionas), seniau dar vadinti – Pjovėjais, Kūlėjais.
Švytės 3 planetos: Saturnas Jupiteris ir Venera
Saturnas vakarais sušvinta žemai palei rytų-pietryčių horizontą. Po rugsėjo 21 d. pasiektos opozicijos jo stebėjimo sąlygos išlieka palankios – jis beveik visą naktį lieka matomas ties Žuvų ir Vandenio žvaigždynų riba.
Jupiteris prieš vidurnaktį teka šiaurės rytuose ryškiai spindėdamas Dvynių žvaigždyne. Jo šviesis mėnesio pabaigoje pasiekia -2.4 mag. Spalio 13–14 d. į Dvynius atriedėjęs dylantis Mėnulis su Jupiteriu ir Dvynių ryškiausiomis žvaigždėmis: Kastoru ir Poluksu, sudarys gražią ketveriukę.
Venera-Aušrinė, itin ryškiai (- 3,91 mag) spindėdama Liūto žvaigždyne, kiekvieną rytą apie 6 val. pateka tiksliai rytuose ir seka paskui aukštai pietryčiuose Dvynių žvaigždyne ryškiai šviečiantį Jupiterį, nusileidžiantį jai šviesumu apie 5 kartus. Spalio 19 d. netoli nuo Aušrinės atsidurs plonas bebaigiantis dilti Mėnulio pjautuvas (delčiagalis).
Merkurijaus ir Marso nematysime.
Džiugins Orionidų žybsniai
Visą spalį besireiškiantis Orionidų meteorų srautas savo viršūnę pasieks naktį iš spalio 21 d. į 22 d. Tuomet esant palankioms oro sąlygoms galima tikėtis išvysti iki 20 greitų, ir baltas garų uodegas paliekančių, meteorų per valandą. Tai turėtų būti puikus reginys, nes šie metai labai palankūs Orionidams stebėti, kadangi Mėnulio nebus visą naktį, todėl dangus bus tamsus.
Meteoritai sklis iš Oriono žvaigždyno, bet gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje. Daugiausia meteorų galima tikėtis po vidurnakčio, paryčiais, kuomet žemė gręžiasi skriejimo apie Saulę kryptimi.
„Užderės“ kometų
2025 m. spalis astronomams ir dangaus stebėtojams bus neįprastai „kometinis“ mėnuo – danguje švytės kelios šiemet atrastos „uodeguotosios žvaigždės. Iš jų dvi gali pasiekti net plika akimi matomą ryškį.
Spalio 21 d. kometa C/2025 A6 (Lemon) priartės prie Saulės labiausiai. Jei jos spindesys pasieks apie 5 mag, ši dangaus keliauninkė gali tapti plika akimi matoma spalio kometa. Šiuo metu ji artėja prie 6 mag ryškio, skrieja Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždynu ir yra gerai matoma pro lauko žiūroną.
Daugiau duomenų ir kometos padėtį dangaus skliaute galima rasti čia: www.theskylive.com/c2025a6-info.
Kita kometa – C/2025 R2 (SWAN) – taip pat atrasta šiais metais. Ji šiuo metu yra apie 6.5 mag ryškio ir keliauja iš Svarstyklių į Skorpioną, o praskriejusi Gyvatnešį, pasileis link Vandenio. Ją galima pastebėti pro žiūroną ar mažą teleskopą netrukus po Saulėlydžio, žemai pietvakarių kryptimi.
Dar viena šių metų naujokė – kometa C/2025 K1 (ATLAS). Nors ji taps ryškesnė antroje metų pusėje, spalio mėnesį jos stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus nepalankios – kometa išliks žemai virš pietų horizonto ir didžiąją laiko dalį slėpsis Saulės spinduliuose. Kometų vietą dangaus skliaute ir kitus duomenis galite rasti čia: <https://theskylive.com/comets>.
