Vedžiau būdamas labai jaunas, vos užkabinęs 21-uosius metelius. Mano Linutė buvo mėnesiu vyresnė. Abiejų tėvai mūsų sprendimu tuoktis neapsidžiaugė. Tuo labiau kad abu dar net mokslų nebuvome baigę. Jiems kliuvo ir tai, kad aš mokiausi Kaune, o ji – Vilniuje.
Gerokai vėliau tėvai mums atleido. Manau, kad netgi džiaugėsi mūsų sprendimu, nes mes tikrai gražiai sutarėme, auginome dvi dukreles. Iš pradžių gyvenome bendrabutyje, o po gal kokių ketverių metų gavome butą.
Abu turėjome gerai mokamus darbus, todėl gyvenimu tikrai nesiskundėme. Ogi dar tiek mano, tiek Linos tėvai, nors neprašėme, bandė mums padėti: tai pinigų duodavo, tai mergaites vasarai pasiimdavo, tai daržovėmis (gyveno kaime) aprūpindavo.
Aš juokdavausi, kai girdėdavau žmones šnekant, kad viskas, kas gera, greitai baigiasi. Galvodavau, kad negali taip būti. Pasirodo, kad gali…
Tęsinį skaitykite 2020 10 03 „Utenyje“