Irena nebuvo nei gražuolė, nei darbštuolė, nei turtuolė. Be to, dar ir mokslo gudrybių nelabai norėjo į galvą susidėti. Gal todėl beveik kasmet kiekvienos klasės kursą po du kartus pakartodavo, bet ir tokia priemonė jos žinių bagažo nepakeitė. Vargo su ja mokytojai, kažkurį laiką vargo ir tėvai, kol suprato, kad kitaip nebus: užteks, kad moka skaityti, rašyti, pinigus susiskaičiuoti, ir gana.
Mergina nueidavo į gegužinę, bet tik pastovėdavo prie įėjimo, pasidairydavo į vaikinus ir išeidavo kartais net nesulaukusi pasilinksminimo pabaigos. Taip niekas ir nežinojo, ar ji moka šokti, ar apskritai klausą turi.
Tėvai kaimo siuvėją buvo priprašę išmokyti jų dukrą siūti. Moteris nelabai noriai sutiko, nes sakė nujaučianti, kad iš šio sumanymo nieko doro neišeis. Be to, naujoji mokinė jai labai trukdysianti. Taip ir buvo. Jei siuvėja parodo Irenai, kaip susiūti siūlę, bet nestovi jai už nugaros, tai naujokė taip susiuva, kad siuvėjai darbo padvigubėja: reikia išardyti ir siūti iš naujo. Kai siuvėjos kantrybė gal po kokio mėnesio baigėsi, ji paprašė merginos daugiau nebeateiti.
Tęsinį skaitykite 2022 07 08 „Utenyje
