Genovaitė ŠNUROVA. Visi gyvename savotiškai įdomų laiką: tai vaikštome į darbą, tai dirbame nuotoliniu būdu, tai dėvime kaukes, tai nusiimame, tai pajaučiame karantino atlaisvinimus, tai vėl suvaržymai prasideda. Žemdirbiams karantino apribojimai negalioja. Jie privalo laiku pasėti, pasodinti, nušienauti, užauginti, derlių parduoti. Jokiais apribojimais nesustabdysi lietaus ir neatšauksi kaitros. O kažkaip išgyventi reikia. Apie tai, kaip šiemet sekėsi žemdirbiams, kaip juos paveikė ne tik karantino apribojimai, bet ir gamtos nemalonės, kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus vedėja Romualda JANKAUSKIENE. Gerbiama vedėja, šiemet daug mažiau žmonių deklaravo savo turimus pievų, ganyklų plotus. Kodėl? Ar tą lėmė pasikeitę reikalavimai išmokoms gauti? Nestebina mažėjantis paraiškų skaičius. Tai vyksta kasmet, nes stambėja ūkiai, garbaus amžiaus ūkininkai atsisako ūkininkauti. Bet šiais metais sumažėjusių pareiškėjų skaičiaus priežastis buvo visai kita – pasikeitė pievų plotų priežiūros reikalavimai. Ankstesniais metais pareiškėjams užtekdavo vieną kartą nušienauti pievas, žolę smulkinti tolygiai paskleidžiant, o šiais metais nelaikantys ūkinių gyvūnų pareiškėjai nupjautą žolę privalėjo tinkamai sutvarkyti (išvežti iš lauko arba supresuoti, arba sudėti į kūgius). Nors žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams atsirado daugiau galimybių išsinuomoti naujus žemės sklypus, tačiau, kaip rodo statistika, apie 1000 ha liko visai nedeklaruota. Norisi tikėti, kad nedeklaruoti plotai nevirs sumedėjusiais piktžolynais ir krūmynais. Žemės sklypų savininkai turėtų žinoti, jog, net ir nedeklaruodami, jie privalo pasirūpinti, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama pagal paskirtį, palaikoma gera agrarinė būklė. Negali augti sustabarėjusios piktžolės, krūmai, medžiai. Už apleistus, neprižiūrimus žemes sklypus ar jų dalis smarkiai pakyla žemės mokestis (šiuo metu apleistoms žemės ūkio naudmenoms galioja maksimalus 4 proc. tarifas nuo žemės mokestinės vertės). Šiemet kaip niekada daug šieno, susukto į rulonus, yra pamiškėse, pakrūmėse. Ar tai irgi kažkokių reikalavimų rezultatas? Kaip minėjome, šiais metais pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl pievų tvarkymo, asmenys, sąžiningai laikydamiesi nustatytų reikalavimų ir vykdydami deklaravimo metu prisiimtus įsipareigojimus, dažniausiai rinkosi pievų tvarkymo būdą, kai šienas vyniojamas į rulonus. Neabejotinai to pasekmė – palaukėse ir pamiškėse matomi ir niekam nereikalingi šieno rulonai ar kūgiai. Viliamės, kad Žemės ūkio ministerija ir kitos atsakingos institucijos, matydamos tokią situaciją, padarys išvadas ir ateinančiais metais pakeis šiuo metu galiojančius pievų tvarkymo reikalavimus. Tačiau kol kas šieno rulonų perteklius išlieka didelė problema, kurios sprendimo būdų valdantieji nenumatė. Šienas tiesiog liks galulaukėse, kol supus. Pareiškėjai, nelaikantys gyvulių, ne kartą yra užsiminę, kad geriau jiems būtų mažinamos tiesioginės išmokos už plotus, bet paliekama teisė šienauti pievas jiems priimtinu būdu, žolę susmulkinant, kadangi, kaip žinia, draudimai, ribojimai ir papildomi reikalavimai ne visada duoda laukiamų rezultatų. Kokie šie metai bitininkams, juk pavasaris vėlyvas ir šaltas, liepa – karšta ir beveik be lietaus, o dabar oras rudeniškas ir kasdienis lietus. Kaip manote, ar teks bitutes papildomai maitinti? Ar kreipiasi bitininkai su tokiais prašymais? Neįprastos šių metų oro sąlygos lėmė medonešį, žema oro temperatūra neleido bitutėms dirbti visu pajėgumu, todėl pavasarinio medaus gausa bitininkai negalėjo pasidžiaugti. Kaitri liepa sunešto medaus kiekiui atsiliepė labai skirtingai – vieni bitininkai skundžiasi medaus trūkumu, kiti – džiaugiasi neįprastai dideliais kiekiais. Yra labai daug veiksnių, nuo kurių priklauso medaus gausa. Kalbėti visų bitininkų vardu sunku, tačiau, apsidairius turgaus prekystalių lentynose, akys raibsta nuo medaus produktų, tad manome, kad pirkėjams tikrai šio gėrio nepritrūks, o ir pačioms bitėms prasimaitinti užteks. Tiesa, bitininkai dažniau renkasi bičių maitinimą cukrumi (cukraus sirupu). Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, pirkdami cukrų ar cukraus sirupą papildomam bičių maitinimui, bitininkai turi galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama, kuri gali siekti iki 5,79 Eur už vienos bičių šeimos papildomą maitinimą (už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą galima tikėtis iki 11,58 Eur paramos). Paramos paraiškų surinkimo savivaldybės administracijoje laikas jau prasidėjo ir tęsis iki rugsėjo 15 d., tad bitininkus maloniai kviečiame atvykti pas mus į skyrių. Tik nepamirškite turėti šiais metais pirkto cukraus ar sirupo kvitus. Planuose buvo Kuktiškių seniūnijos Kačiūnų kaimo teritorijoje esančio tilto per Krašuoną rekonstrukcija? Kada ji bus baigta? Tilto rekonstrukcija jau baigta. Tiltas rekonstruotas į pralaidą. Rangos darbai finansuojami projekto ,,Utenos tvenkinio ant Rašės (Raudesos) up. hidrotechnikos statinių kapitalinis remontas rekonstrukcija ir tilto per Krašuonos up. Kačiūnų k. rekonstravimas“ lėšomis, t. y. ES paramos ir savivaldybės biudžeto lėšos. O kokie daržovių augintojų lūkesčiai: ar nenuvils dėl šių metų gamtos sąlygų gautas derlius? Prognozuoti, ar ūkininkai turės ką laikyti sandėliuose rudenį nuėmus vėlyvąjį derlių, dar anksti. Bet jau aišku, kad ankstyvųjų daržovių derliumi ūkininkai nesidžiaugė – karštas, alinantis vidurvasaris padarė savo – daržovės užaugo kur kas menkesnės arba visai neužaugo. Daržininkai pastebi, kad užauginti gerą derlių darosi vis sunkiau – reikia gintis nuo kenkėjų, ligų, piktžolių, o dar ir oro sąlygos tampa nebeprognozuojamos – kamuoja arba sausros, arba liūtys. Norint užauginti kokybiškas daržoves reikalingos didesnės investicijos į gamybos priemones. O padidėjusios sąnaudos lemia brangesnes daržoves pirkėjams. Populiariausios daržovės pas mus, kaip ir visoje Lietuvoje, žinoma, yra bulvės – antroji mūsų duona, t. y. daržovės, be kurių neįsivaizduojamas mūsų stalas. Tad jų ir auginami didžiausi plotai – šiemet deklaruota apie 85 ha bulvių plotų. Įvairių daržovių plotai sudaro apie 52 ha. Šiltėjant klimatui populiarėja moliūgų auginimas, šiemet jų deklaruota beveik 14 ha. Visada labai aktuali tema – melioracija. Ką jau pavyko įgyvendinti ir ką dar planuojama padaryti? Jūs labai teisi. Melioracijos tema tampa vis aktualesnė, ypač žemdirbiams. Savivaldybei perduoti valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos ir hidrotechnikos statiniai. Jų priežiūrai ir remontui kiekvienais metais skiriamos valstybės biudžeto lėšos. O jų skiria labai kukliai. Pagal metines finansines galimybes valstybės biudžeto lėšomis kiekvienais metais tvarkome daugiausia melioracijos griovius, nes tai yra pagrindinė „arterija“ melioracijos sistemoje. Tad jiems ir skiriame didelį dėmesį. Beveik per 10 metų suremontuoti Antalgės, Biliakiemio, Juknėnų, Jotaučių, Leliūnų, Saldutiškio, Vyžuonų ir Užpalių kadastro vietovėse esantys melioracijos grioviai. Išvalytas griovių dugnas, sutvarkyti šlaitai, suremontuoti griovių įrenginiai, pralaidos. Belieka priminti sklypų savininkams vykdyti jų priežiūrą. Valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos grioviai (kaip statiniai), tačiau žemė yra žemės savininkų nuosavybė. Todėl labai svarbu, kad žemės sklypų savininkai, kurių sklypai ribojasi su melioracijos grioviais, nepamirštų jų kasmet prižiūrėti ir nusišienauti, iškirsti ataugusius krūmus, jokiu būdu negirdyti gyvulių. Kaip rodo praktika, neprižiūrimi grioviai labai greitai apauga krūmais ir medžiais, todėl nebegali tinkamai funkcionuoti. Neretai apleistuose grioviuose apsigyvena bebrai. Tada žala daroma ne tik melioracijos įrenginiams, bet ir asmenų nekilnojamajam turtui – miškams, žemei. Šiais metais bus parengti dar dviejų kadastro vietovių, t. y. Sirutėnų ir Tauragnų melioracijos griovių ir juose esančių statinių remonto techniniai darbo projektai, kuriuos planuojame įgyvendinti priklausomai nuo finansinių galimybių. Šiais metais pradėti tvarkyti Sudeikių kadastrinės vietovės melioracijos grioviai. Kadangi tai didelės apimties projektas, jo įgyvendinimą planuojama baigti tik kitais metais. Džiugina, kad vis daugiau stambesnių ūkių šeimininkų ryžtasi patys tvarkyti melioraciją savo ūkiuose arba jungiasi į asociacijas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ vykdo melioracijos sistemų rekonstrukcijos ir remonto projektus. Savo valdose projektus sėkmingai įvykdė jau keturios melioracijos statinių naudotojų asociacijos – „Meldučiai“, „Antalgė“, „Tarvydžiai“ ir „Radeikiai“, kurios teigiamai įvertino įgyvendintus projektus, kadangi smarkiai pagerėjo dirbamos žemės kokybė ir produktyvumas. 2020 m. susikūrė dar keturios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos – „Šileikiai“, „Sėlės drenažas“, „Alaušai“ ir „Radeikiai“. Įgyvendinus projektus bus sutvarkytas drenažas 476 ha plote, išvalyti ir sutvarkyti 20 km melioracijos griovių ir juose esančių statinių. Linkime sėkmės įgyvendinant projektus. Ačiū už pokalbį.
