Aktualijos

Vyžuonose – neatrastas Radvilų giminės lopšys

Retas esame girdėjęs, kad Biržų–Dubingių kunigaikščių atšakoje, kurios garsiausi atstovai Mikalojus Radvila Rudasis, Barbora Radvilaitė, Kristupas Radvila Perkūnas, yra ir vidurinė svarbi lokacija – Vyžuonos, kur XVI–XVII a. buvo svarbus Radvilų giminės dvaras, vadintas Didžiadvariu.
Marianos Veriovkinos draugija pradėjo pirmąją archeologinę stovyklą ir aštuntąjį tarptautinį simpoziumą „Genius loci. Vyžuonos“, tyrinėjantį vietos identitetą ir klausiantį, kur iš Radvilų piliaviečių žemėlapio dingo Vyžuonos?
Jau pirmosiomis archeologinės stovyklos dienomis tapo akivaizdu, kad tyrimai užtruks ne vienus metus dėl didelės radinių teritorijos. Ūkininko K. Kunčinos sodyboje Vyžuonose randamų XVI a. keliaspalvių glazūruotų koklių, bruko ir plytų gausa leidžia teigti, kad čia stovėjo Radvilų Didžiadvaris, būsiantis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dvarvietė įsiterpia į ašį palei Dusynos upelį, sujungdama ledynmečio gamtos paminklą Vyžuonų ozą su astronominę paskirtį turėjusiomis akmenų sistemomis ir seniausią Utenos rajone Vyžuonų bažnyčią, kurioje prieš kontrreformaciją buvo palaidotas Kristupas Radvila Perkūnas.

Tęsinį skaitykite 2021 07 28 „Utenyje“