Veikli vyžuoniškių bendrija „Vyžuona“, pažymėdama 2019 metus, kurie paskelbti Vietovardžių metais, sėkmingai įgyvendino dar vieną projektą – surinko daug vertingos informacijos apie Vyžuonų krašto vietovardžius.
„Itin greitai tuštėjant kaimams, užmaršties dulkėmis apsikloja ir vietovardžių kilmė, pasakojimai nebeskamba senolių lūpose, o ir klausančiųjų mažėja, nes nemaža dalis kaimų atgyja tik vasaromis, – sakė bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Jolita Bučelienė. – Stengėmės surinkti informaciją apie kaimų pavadinimų kilmę, užrašyti smagius pasakojimus ir legendas.“
Apie kaimų kilmę įamžinta daug įdomių istorijų. Kadaise ten, kur dabar Kaliekių kaimas, buvęs malūnas, kuris priklausė „kaliekai“, turinčiam judėjimo ar kitą negalią žmogui. Malūnininkas „kalieka“ buvęs labai geras, dosnus, daugeliui padėjo net namus pasistatyti. Žmonės, atsidėkodami savo geradariui, kaimą pavadino – Kaliekiais. Mieleikių kaimo vardas, manoma, sudarytas iš dviejų žodžių – „mieles“ ir „laikyti“ – sandūros.
Sprakšių kaimo pavadinimas kildinamas nuo vabalo sprakšio. Manoma, jog dėl šių vabalų gausos toje vietovėje kaimas ir gavęs Sprakšių vardą, o vabalo atvaizdas išdidžiai nutūpęs kaimo herbe.
Kadaise viename kaime matininkas pamiškėje kumečiams matavo žemę. Ilgai jis ten užsibuvo, pradėjo temti, todėl ir paklydo. Vargais negalais rado kelią namo, o grįžęs visiems pasakojo, kaip jis „zabludilsia“. Taip pamiškėje atsirado Zablūdavos kaimas.
Antakalnių kaimas savo vardą gavęs nuo vietovės geografinės padėties. Visas kaimas įsikūręs ant kalno, ir kai kaimo gyventojų klausdavo, kur jie gyvena, šie atsakydavę, jog „un tų kalnų“ – „Untakalniuos“.
Daugiausiai vietovardžių ir smagių pasakojimų užrašė J. Bučelienė, Saulius Ruzgas ir Sandra Dastikienė. Atminties ir kultūros lobyną papildė pasakojimai, kodėl atsirado Gyvačių kalnas, Pavarlio akis, kodėl gyvenvietė pavadinta Moliakalniu, o viensėdis – Plaušais ir kt.
Projekto sumanytojai tikėjosi parengti ir išleisti knygą apie vietovardžius „Surinktą informaciją papildome nauja, o ateityje galbūt senelių pasakojimus išvysime ir knygoje, – sakė J. Bučelienė. – Tikimės, kad prie mūsų prisijungs ir kitos rajono bendruomenės, dėl to leidinys taptų tik vertingesnis.“
Prie bendrijos „Vyžuona“ projekto vykdymo prisidėjo Utenos rajono savivaldybė, skirdama 600 eurų.
Utenos rajono savivaldybės administracija
