Aktualijos

Keturi viename: policijos pareigūnas, krepšininkas, treneris ir teisėjas

Genovaitė ŠNUROVA

Visa tai, kas išvardinta pavadinime, tinka vienam žmogui – Audriui Misiūnui, šiuo metu dirbančiam Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju, kurio visas laisvalaikis beveik be išimties skirtas krepšiniui.
Vargu ar yra tokios svarstyklės, kuriomis būtų galima labai tiksliai pasverti, kuri veiklos sritis Audriui yra svarbesnė – sportas ar darbas. Lygybės ženklą jis, ko gero, dėtų tarp abiejų veiklų. Suprantama, sportas jo gyvenime atsirado gerokai anksčiau nei profesijos pasirinkimas, bet nuo tada, kai abi šios veiklos, liaudiškai tariant, „sulipo“, jos eina viena greta kitos jau netrumpą metų atkarpą.
Audriui tebuvo penkeri metai, kai senelis, judriam anūkui sugalvojęs keletą „išsikrovimo“ veiklų, padarė futbolo vartus, pakabino krepšinio lankus ir džiaugėsi, kad sumanymas pavyko: anūką iš lauko net pavalgyti prisikviesti būdavo sunku… „Neįmanoma buvo nesportuoti, nes nuo vaikystės aplink save mačiau aktyviai sportuojančius artimuosius: mama Neringa ietį mėtydavo (jei neklystu, Lietuvoje buvo užėmusi trečią vietą), mamos sesuo buvo slidininkė, o brolis Bronius Urbonas (mano dėdė) šuolininkas į aukštį. Mano tėvas Juozas buvo trumpų distancijų bėgikas, o pusbrolis Žydrūnas Urbonas visada domėjosi krepšiniu: buvo ir krepšinio žaidėjas, ir Utenos „Juventus“ krepšinio komandos treneris, – apie sportišką giminę pasakojo Audrius. – O aš mokykloje buvau pamėgęs šachmatus. Labai patiko. Netgi antrą atskyrį turėjau. Utenoje „mano laiku“ buvo labai stipri šachmatininkų komanda. Vėliau išbandžiau rankinį, daugelį kitokių sporto šakų, bet ir krepšiniu domėjausi. Matytumėte, kiek medalių, kitokių sportinių trofėjų namuose turiu…“

Tęsinį skaitykite 2022 04 27 „Utenyje“