Spalio 15 dieną Vytauto Valiušio keramikos muziejuje pradėjo veikti respublikinė keramikos paroda „Tradicija ir dabartis“, kurioje savo darbus pristato būrys keramikų iš visos Lietuvos. Tai – Julius Katauskas (Šilalė), Leokadija Vilimienė (Klaipėda), Silvestra Virgilija Šufinskienė, Algimantas Tamašauskas, Vidmantas Vertelis, Laima Kelmelienė atstovauja Šiaulių kraštui, Jūratė ir Česlovas Gudžiai iš Kėdainių, Skaidra Račkaitytė (Anykščiai), Rūta Indrašiūtė ir Džiugas Petraitis iš Merkinės, Artūras Survila, Saulius Bobinas ir Romualda Galistinienė iš Kauno bei uteniškiai Vytautas Valiušis, Jolita Levčenkienė ir Vanda Valiušienė.
Paroda iš tiesų įspūdinga. Bet ką aš galiu apie ją pasakyti nebūdamas nei menotyrininkas, nei keramikas? Man – patiko. O pakalbėti apie šią parodą paprašiau vieno iš jos iniciatorių Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininką Joną Rudzinską. Jis sakė:
„Ši paroda sugalvota tam, kad būtų galima pažiūrėti, kas vyksta visos Lietuvos kontekste, kas vyksta mūsų keramikoje, kokios tendencijos ir kur ji eina. Tokios parodos seniai nėra buvę, ji aprėpia mažiausiai penkiolikos metų laikotarpį. Norisi, kad šią parodą V. Valiušio keramikos muziejuje pamatytų tie, kurie domisi, kuriems svarbi Lietuvos keramika.“
Ar ši paroda yra keliaujanti? Ar ji skirta tik V. Valiušio keramikos muziejui?
„Ši paroda atrinkta tik V. Valiušio keramikos muziejui ir kitur ji nebus eksponuojama. Mums svarbu pastebėti tuos autorius, kurie atspindi etnografinius regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją. Per kelis dešimtmečius kai kas atsisijojo ir liko tik tie meistrai, kurie žino, ką daro ir kas yra tautodailė. Šią parodą reikia žiūrėti dalimis, pagal regionus, ir tada viskas puikiai atsiskleidžia.
Tęsinį skaitykite 2022 11 05 „Utenyje“
