Aktualijos

Verpsčių kolekcija Utenos kraštotyros muziejuje

Utenos kraštotyros muziejui – 90

Verpimas – vienas seniausių amatų. Verpta jau ankstyvajame akmens amžiuje. Kada atsirado verpstės, nėra aišku. Verpstės – „tai laiškai iš tautos praeities, kuriuos dar reikia išmokti perskaityti“. Taip gražiai apie jas rašo prof. Libertas Klimka.

Verpstės pasižymi pagrindinių formų, raštų nepaprastu pastovumu ir kompozicija. Verpsčių formos ir dekoras išsaugojo pačius archajiškiausius bruožus, čia susipynė baltiškojo tikėjimo ir krikščionybės ženklai: saulė, mėnuo, dangaus šviesuliai, Jėzaus, Marijos monogramos, altoriaus ar kryžiaus simboliai bei žemiškieji atributai: suarti laukai, gyvuliai, žvėrys, paukščiai. Utenos kraštotyros muziejaus rinkiniuose – 63 verpstės: aštuonios paveldėtos iš 1929 m. Utenos miesto pradžios mokykloje mokyklų inspektoriaus A. Namiko įkurto muziejėlio, likusios surinktos vėliau. Tai nemažas rinkinys. Ne visų verpsčių naudojimo vietos nustatytos. Tarp žinomų absoliuti dauguma surinktos iš Utenos rajono. Dešimt iš Tauragnų apylinkės, aštuonios iš Daugailių, trys iš Saldutiškio apylinkės, po dvi iš Leliūnų, Užpalių, Vyžuonų apylinkių, po vieną iš Kuktiškių, Mockėnų. Šešiolika verpsčių yra iš Anykščių rajono, viena iš Molėtų ir trys iš Švenčionių rajono. Seniausia verpstė datuota 1781 m. Verpstė buvo drožiama konkrečiai verpėjai, atsižvelgiant į jos ūgį. Dauguma jų yra apie 100 cm aukščio. Aukščiausia muziejaus verpstė 110 cm, o žemiausia – 72 cm.

Tęsinį skaitykite 2019 11 13 „Utenyje“