Karantino laikotarpiu keli vaikai kreipėsi į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pranešdami apie jų pačių, brolių ar seserų pažeidžiamas teises, patiriamą smurtą, nepriežiūrą.
Vaiko teisių gynėjai prašo vaikų netylėti ir kreiptis pagalbos, jeigu yra skriaudžiami ar kitaip pažeidžiamos jų teisės.
„Skambinę vaikai prašė pagalbos dažniau ne sau, o norėdami apginti, nuraminti savo girtaujančius, besimušančius tėvus ar kitus kartu gyvenančius artimuosius. Nors vaikai dar to nesuvokia, tokia situacija tuo pačiu yra ir grėsmė jiems patiems. Tačiau prašyti pagalbos sau visuomet yra sunkiau, nei prašyti pagalbos artimam žmogui“, – sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė.
Anot specialistės, dabar, kai vaikai yra tik namuose, išnyksta daugelis anksčiau buvusių įmanomų atvirumo galimybių. „Deja, dabar niekas nemato nei vaiko mėlynės, nei liūdesio, nei alkio. O virtualiuoju būdu – telefonu, elektroniniu paštu ar kt. – vaikams papasakoti apie patiriamą ar matomą smurtą, nepriežiūrą, patyčias yra daug sunkiau nei „gyvai“. Norėtųsi, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų tėvus ar kitus artimus žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, kai jam sunku, kai susiduria su problemomis, kurių vienas išspręsti negali. Deja, ne kiekvienas vaikas turi tokius artimuosius“, – pabrėžia I. Gaigalienė.
Atsakydama į klausimą, kodėl vaikai patys retai kreipiasi pagalbos į vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją, socialinius darbuotojus teigia, kad galbūt vaikai tiesiog nežino, kur turėtų reikėtų kreiptis. „Kita galima priežastis – karantino laikotarpiu pasikeitusios bendravimo sąlygos, kasdienybė. Juk anksčiau vaikai kone kasdien lankė ugdymo įstaigas: darželius, mokyklas, dienos centrus, būrelius, tad galėjo kreiptis į ten dirbančius suaugusius asmenis, kuriais pasitiki, ir pasiguosti, išsipasakoti. Pasakyti draugui, kad esi skriaudžiamas, – taip pat labai gera išeitis, nes draugas gali suteikti drąsos prabilti, palaikyti, paskatinti papasakoti apie slegiančią ar skaudinančią situaciją psichologui, mokytojui, auklėtojai, socialiniam darbuotojui. Draugas gali prasitarti ir savo tėvams, jeigu su jais turi artimą ryšį, o pastarieji vėlgi žinos, kur kreiptis“, – paaiškina vedėja I. Gaigalienė.
Vaikai,kurie namuose ar kitur susiduria su grasinimais, smurtu, dažnai yra alkani ar jais nepasirūpinama susirgus, jeigu patiria internetines ar telefonines klasės draugų, kitų vaikų ar suaugusiųjų patyčias, kviečiami nekentėti, netylėti. Vaiko teisių apsaugos tarnyba per elektroninius dienynus visos Lietuvos mokiniams išsiuntė laiškus, kuriuose nurodo, kur kreiptis, jeigu yra skriaudžiami.
Primename, kad jeigu esate susidūrę su panašiomis problemomis arba jei žinote, kad su tokiomis problemomis susidūrė jūsų draugai ar pažįstami, – drąsiai kreipkitės į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt arba „Pagalbos vaikams liniją“ www.pagalbavaikams.lt
Su šia linija galima susisiekti trimis būdais:
*Nemokamu telefono numeriu 116 111 per „Vaikų liniją“;
*Elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt,
*Tiesioginėmis konsultacijomis „online” (interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt pagrindinio puslapio kairės pusės apačioje rašant skiltyje konsultuokis tiesiogiai).
