„Tėvynės dovanai niekas neduoda, ją reikia susikurti patiems“, – teigė Užpalių valsčiuje gimęs visuomenės veikėjas Kazys Pakštas. Šįmet sukanka šešiasdešimt metų, kai lakios fantazijos ir veržlios energijos profesorius, mokslų daktaras kartu su mumis neberašo šalies istorijos, bet daugelis jo minčių gyvos, lyg pasakytos vakar.
Pokalbiai apie tautinį sąmoningumą ypač suaktyvėja minint valstybei svarbias datas. Atgyja mus stiprinantis vienybės jausmas ir poreikis juo dalytis su kitais. Daug prasmingų ir gražių žodžių išsakome renginiuose. Užpaliečiai, pasitikdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, pajauta Tėvynei dalijasi per asmenines įžvalgas, patirtis ir darbus. Palikus nuošalyje dažnokai besikartojančias mintis apie pagarbą Lietuvai, pažvelgta į save, į kraštiečių senolių išmintį: „Ugnelė šventa – ją galima tik švariu vandeniu užlieti“, „Nerodyk kitam špygos – savo laimę atiduosi“, „Nerodyk į kitą pirštu – kvailiu tave palaikys“.
Tęsinį skaitykite 2020 02 26 „Utenyje“
