Vytautas KAZELA. Pasaulyje žinomų menininkų panevėžiečių Remigijaus Kriuko (stiklas) ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės (fotografija) paroda „Miško dvasios“ Utenoje tapo išskirtiniu įvykiu.
Trumpai apie autorius
Remigijus Kriukas (g. 1961 m. kovo 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos dailininkas stiklininkas. 1985 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1985–2000 m. dirbo bendrovėje „Panevėžio stiklas“, nuo 1993 m. – meninio stiklo dizaineris. Nuo 2000 m. vadovauja Panevėžyje savo paties įkurtai meninio stiklo studijai „Glasremis“. Iš įvairaus stiklo sukūrė skulptūrų („Smėlio laikrodis“, 1985 m.; „Singapūro žuvis“, 1993 m.; „Kriauklė“, 1995 m.; „Burės“, 2004 m.; „Į saulę“, 2005 m.; „Siena“, 2006 m.), dekoratyvinių interjero akcentų, suvenyrų, prizų, popieriaus prispaudiklių. Kūriniuose taiko naujas technologijas, stiklą derina su medžiu, akmeniu, metalu (šios technologijos vienas pradininkų Lietuvoje); kompozicijos dažnai abstrakčios, šviesių su tamsiais akcentais spalvų.
Nuo 1985 m. dalyvauja parodose bei stiklo simpoziumuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, JAV, Čekijoje, Vengrijoje, Austrijoje, pelnė apdovanojimų. Individualios parodos surengtos Vilniuje (1993 m.), Haapsalu (2005 m.), Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Sietle (abi 2006 m.). Jo kūrinių turi įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Maskvos, Lvovo, Rygos, Budapešto, Frauenau (Vokietija) muziejai.
Žmona Indrė Stulgaitė-Kriukienė (gimė 1975 m. Kaune) 2001–2005 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Studijų kryptis – stiklas. Menų bakalauras. 2005–2007 m. įgijo menų magistro diplomą.
2007–2009 m. tęsė meno aspirantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje Doktorantūros ir meno aspirantūros skyriuje. Suteiktas meno licenciato laipsnis.
Nuo 2002 m. aktyviai dalyvauja parodose bei kūrybiniuose simpoziumuose, konferencijose, seminaruose, konkursuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Bulgarijoje, Baltarusijoje, Slovakijoje ir kt. šalyse. Dalyvauja įvairių kultūrinių renginių (tokių kaip parodos, simpoziumai, seminarai) organizacinėje veikloje.
Autorinių Indrės meninio stiklo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, Lvovo meno muziejus (Ukraina), Lvovo stiklo muziejus, Evald Okas muziejus (Haapsalu, Estija), Suomijos stiklo muziejus (Riihimäki), Rusijos dekoratyvinės-taikomosios dailės ir liaudies meno muziejus (Maskva), K. A. Savitskio galerijos Penzos filialas, Stiklo ir krištolo muziejus (Nikolskas, Rusija), Kuskovo rūmai (Maskva, Rusija), Ningbo stiklo muziejus (Ningbo, Kinija). Menininkė kuria stiklinius namus. Fotografuoja.
Abu menininkai gyvena Panevėžyje.
Paroda „Miško dvasios“
Menininkai dažni svečiai mūsų krašte – turi sodybą Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.). Pirmą kartą R. Kriuko stiklo skulptūros ir buvo eksponuotos viename šio regioninio parko kirtimų. Jos „sutūpė“ ant nupjautų medžių stuobrių, o Indrė jas nufotografavo. Kaip sakė Remigijus, Indrė fotografuodama skulptūras pamatė kirtavietėje dar kažką daugiau ir užfiksavo tai savo nuotraukose.
Skulptūrų ekspozicija ir parodos atidarymas buvo tikrai neeilinis reginys. Salėje skulptūros eksponuojamos žmogaus akių lygyje. Viena skulptūra pastatyta ant muziejaus įėjimo stogelio ir stovi taip, kaip stovėjo miško kirtavietėje – ant nupjauto medžio kamieno su šaknimis. Parodos atidarymo metu prie jos, ant stogelio, įsikūrė ir saksofonininkas Arūnas Katinas.
Į parodos atidarymą susirinkę žmonės būriavosi Utenio aikštėje. Tarp jų buvo ir Lietuvos ambasadorė Laose Ina Marčiulionytė. Parodos autorių ir susirinkusius meno mylėtojus sveikino Utenos rajono mero pavaduotojas Vitalijus Šeršniovas ir savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys, kuris, be kita ko, sakė, kad apžiūrėjus parodą jam pasirodė, jog skulptūros harmoningai dera miško sąlygomis. Jis pasidžiaugė tokio aukšto lygio parodomis, kurios daro Uteną dar patrauklesnę uteniškiams ir miesto svečiams.
Prie sveikintojų prisijungė ir Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis, kuris negailėjo gražių žodžių kolegoms stiklininkams. Sveikinimo žodį tarė ir Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų Utenos filialo direktorius Jurgis Dumbrava.
Parodos atidaryme negalėjo dalyvauti I. Stulgaitė-Kriukienė. Jos vyras R. Kriukas sakė, kad prikalbinti jį surengti parodą Utenos kraštotyros muziejuje nebuvo taip paprasta, tačiau direktorė neatlyžo ir pagaliau jai tai pavyko. Dabar ir pats autorius džiaugėsi šia paroda.
„Džiaugiuosi, kad pažiūrėti skulptūrų susirinko tiek daug žmonių, kad mūsų kūryba palietė jų širdis. Kurdamas skulptūras aš visada galvoju, kaip jos bus pateiktos, nes pateikimas yra nemaža dalis sėkmės. „Miškinėdamas“ po Gražutės regioninį parką pėsčiomis ir su dviračiu aš mačiau, kaip mano sukurtos miško dvasios atsiduria ant nupjautų medžių. Pamatęs muziejaus stogelį supratau, kad čia turi įvykti parodos kulminacija, kad čia turi atsistoti mano stiklo skulptūra taip, kaip ji stovėjo Gražutės regioninio parko kirtavietėje. Aš nevertinsiu savo ir žmonos kūrybos – tai turite padaryti jūs“, – sakė dailininkas R. Kriukas.
Paprašyta pasidalyti mintimis menotyrininkė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė sakė: „Miško dvasių“ seriją sudaro vizualiai panašios įvairiaspalvės stiklo skulptūros. Šiuo atveju jos eksponuojamos parodų erdvėje, pavienės gali būti pritaikomos privačiame ar visuomeniniame interjeruose. Stiklo menininkas R. Kriukas – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, daugelio tarptautinių parodų dalyvis, apdovanotas diplomais ir pripažinimo ženklais, jo kūrinių yra įsigiję užsienio muziejai ir kolekcininkai, jo kurtais atminimo ženklais apdovanojami įvairių iškilių progų nominantai Lietuvoje ir užsienyje. Šioje parodoje matysime R. Kriuko stiklo kūrinius ir I. Stulgaitės-Kriukienės fotografijas. Muziejaus ekspozicijų erdvėje galbūt nepavyks sukurti autentiško miško potyrio, tačiau bent iš dalies pajusti esmę: buvimo – jausmo – potyrio miške momentą, tikimės, padės subtilios detalės ir Indrės fotografijos.
Menininkai teigia norėję, kad autoriaus „nematomos dvasios“ specifinėje erdvėje savo formomis ir spalvomis taptų matomos visiems. Todėl skulptūrų autoriaus kruopščiai atrinktose kirtavietėse Gražutės regioniniame parke fotografuota instaliacija atspindi itin asmenišką ir artimą santykį su šiuo mišku. Tai vieta, kuri autoriui ypatinga ne tik dėl savo unikalaus grožio, bet yra ir nuolatinis tyrinėjimų bei kūrybinių inspiracijų šaltinis. Remigijus pėsčiomis bei dviračiu klaidžioja po mišką, aptikdamas paprastam prašalaičiui nematomas vietas. Miško dvasios gyvena ir Indrės fotografijose, kurias autorė vadina „pastabukais“. Tereikia tik įsižiūrėti…“
R. Kriuko (stiklo) ir I. Stulgaitės-Kriukienės (fotografijų) parodą „Miško dvasios“ jūs dar galite aplankyti iki rugsėjo 11 d. Utenos kraštotyros muziejuje, Utenio a. 3.
Autoriaus nuotr.
