Genovaitė ŠNUROVA. Į mano rankas pateko Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) pateikti oficialūs (rugpjūčio 24-osios)duomenys apie įstojusius į aukštąsias mokyklas. Šiame dokumente teigiama, kad Utenos kolegijoje šiais mokslo metais 119 pirmakursių studijuos valstybės finansuojamose, arba studijų stipendijai gauti, vietose (2020 m. – 95), o valstybės nefinansuojamose studijų programose, t. y. už mokslą turės susimokėti patys, – 265.
Sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas aukščiausias Vilniaus dizaino kolegijoje – 8,84, Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje – 7,03, o trečioje vietoje Utenos kolegija – 6,22 balo. Toks vidutinis konkursinis balas užtikrintų teisę mokytis ir bet kuriame universitete, tačiau stojantieji pasirinko mokslą kolegijoje.
Daugiausia valstybės finansuojamų vietų surinkusios studijų programos – teisės studijos Vilniaus universitete (236), o juk prieš keletą metų viešai buvo skelbiami duomenys, kad teisininkų Lietuvoje paruošta penkiasdešimčiai metų į priekį, Lietuvos sveikatos mokslų universitete – 119 (tik), nors medikų labai trūksta, veterinarinė medicina – 111, nors ir šios profesijos specialistų trūkumas akivaizdus.
Paanalizavus duomenis, parūpo detaliau pasidomėti, kaip tokiu neramiu laikotarpiu, kai kasdien skelbiami vis didesni susirgusiųjų virusine infekcija skaičiai, sekasi Utenos kolegijai. Taigi kalbamės su Utenos kolegijos direktoriumi doc. dr. Raimundu Čepuku.
Pirmiausia papasakokite apie tai, kaip sekėsi praėjusiais mokslo metais, kai daugumą laiko studentai mokėsi, pasak vieno tėvelio, iš lovos, t. y. nuotoliniu būdu?
Kai pernai nuo kovo mėnesio prasidėjo karantinas, iš tikrųjų dirbti buvo ne tik neįprasta, bet ir sunku. Prisimenu, kad tų metų pavasarį aš vienas čia dirbau, visi kiti administracijos darbuotojai dirbo iš namų. Baimės akys buvo didelės. Pernai nuo pat rugsėjo mėnesio galvojom, kad dirbsim kontaktiniu būdu, bet realybė buvo kitokia. Praktiškai visus mokslo metus dirbome per nuotolį. Tik praktiniai užsiėmimai vyko įprastai.
Manau, kad visi žinome liaudišką posakį, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ta neįprasta situacija dėl nuotolinių studijų mums tikrai išėjo į gera. Pasiteisino ankstesnių metų įdirbis – turėjom ir technines prielaidas, ir techninę specializuotą programą, programinę įrangą studijoms nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, prieš pandemiją 70 studentų studijavo vien tik per nuotolinį. Bet vis tiek tie nuotolinių studijų elementai dar buvo nepakankami. Pandemija privertė (gerąja prasme) mus pasinerti į nuotolines studijas visa apimtimi. Įpratom ir dirbam. Yra ir nuotolinis direktoriaus pasitarimų kambarys, ir visi kiti specializuoti kambariai. Jei yra reikalas pasitarti, susitikti, susiskambiname, susijungiam programas ir pasitariam.
Anksčiau daug laiko sugaišdavau važinėdamas į Vilnių, kur vykdavo visokiausi pasitarimai. Dabar nebevažinėju, nes nebėra reikalo. Bendraujame nuotoliniu būdu. Taigi komunikacine prasme daug teigiamų dalykų atsirado dėl pandemijos – privertė tobulėti. Nuo šių metų rugsėjo planavome kontaktines studijas ir tik nedidelę dalį palikti nuotoliniu būdu: teoriniai dalykai nuotoliniu, o praktikos – kontaktiniu. Dabar studijos vyksta mišriu būdu. Pagalvojome, kad maži vaikai į darželį eina, vyresnieji – į mokyklas, tai negi mes krūmuose sėdėsim… (Na, šitas sakinys suprantantiems humorą…) Žinoma, yra rizikos, bet ką darysi.
Ar į visas studijų programas surinkote reikiamą skaičių studentų?
Kaip gerai, kad to klausdama suteikėte progą pasigirti. Šiemet studentų priėmimo prasme metai mums buvo ypač sėkmingi. Gal pastaruosius 10 ar net 15 metų stojančiųjų skaičius kasmet vis mažėdavo, o šiemet įvyko neįtikėtinas dalykas – pirmi metai po tokio ilgo laiko mes „paaugom“: priėmėm per 555 studentus. Iš viso šiuo metu kolegijoje mokosi beveik 1600 studentų. Praėjusiais metais, rodos, sakiau, kad mes vejamės Panevėžį ir Šiaulius, o šiemet sakau – ne tik pasivijome, bet ir aplenkėme. Vien per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo sistemą priėmėme 95 proc. studentų daugiau.
Tai kokį jauką panaudojote? Kuo patrauklūs tapo į kolegiją vedantys keliai?
Visų paslapčių negalime atskleisti (šypsodamasis sakė direktorius). Štai toks pavyzdys. Jeigu mes norim gauti tam tikrą paslaugą ar perkam reikalingą prekę, tai einam ten, kur ta paslauga kokybiška. Studijos irgi yra paslauga, todėl tą paslaugą turime suteikti kokybišką. Jeigu mes jos nesuteiksim, ją ras kitur. Stojančiųjų į mūsų kolegiją skaičius aiškiai iliustruoja, kad ta paslauga pas mus suteikiama kokybiškai.
Šiemet studentų skaičius pas mus toks pat, kaip Alytaus ir Marijampolės kolegijų studentų skaičių kartu sudėjus. Didelę reikšmę turi studijų individualizavimas, lankstumas, pritaikymas dirbantiems. Studijos studentui turi būti jam patogioje vietoje ir patogiu laiku.
Mes taikėm patrauklią kainų politiką. Tuomet, kai visi šiais mokslo metais itin padidino studijų kainą (kai kur kainos pakilo netgi ketvirtadaliu) į valstybės nefinansuojamas vietas, mes nesiryžom to daryti. Juk reikia įvertinti ir finansines stojančiųjų galimybes.
Dar viena sritis, kurioje mes „išsišokom“, – tai geras studentų priėmimo tarnybos darbas. Kiekvienas besikreipiantis gavo išsamią informaciją, buvo atsakyta į visus stojančiuosius dominančius klausimus. Svarbiausia, tai buvo daroma labai operatyviai. Lanksčią pažangumo sistemą taikėm ir stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas. Visa tai davė realų rezultatą: net patys buvome nustebinti, jog šiais metais turime 150 studentų daugiau nei praėjusiais. Jokio stebuklo čia nėra. Tokius rezultatus lėmė visų mūsų kasdienės pastangos.
Ar studijų programos liko tos pačios, ar jas atnaujinote?
Taip, dalį atnaujinome, nes reikia orientuotis į šiandienos situaciją. Pavyzdžiui, viena studijų programa dabar vadinasi verslo vadyba ir inovacija (buvo tik verslo vadyba), kita – darbų sauga ir aplinkos inžinerija (buvo tik aplinkos inžinerija), transporto ir logistikos verslas (buvo tik transporto), turizmo paslaugų vadyba (anksčiau buvo turizmo ir viešbučių administravimas).
Studijų programų atnaujinimas vyksta visą laiką. Netgi pandemijos laiku tęsiamos studentų mainų programos, dėstytojai važinėja į stažuotes užsienyje ir kt. Galiu pasigirti ir savotiškai pasididžiuoti tuo, kad užsienio ekspertai vertino visos mūsų institucijos darbą ir gavome akreditaciją maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. Toks tarptautinis pripažinimas mums itin svarbus, nes stojantieji į tai labai atsižvelgia.
Iš tokio didelio skaičiaus pirmakursių ko yra daugiau – abiturientų, tik ką baigusių gimnazijas, ar vyresnio amžiaus studentų?
Kol kas tikslių duomenų neturim: yra ir tokių, ir tokių. Tie, kurie tik ką baigę mokyklas, labiau nori kontaktinių studijų, o vyresni – nuotolinių, nes dauguma jų dirba arba gyvena tolokai nuo Utenos. Jie dažniausiai jau žino, ko nori gyvenime, jau daug ką būna išbandę, supratę, kas juos labiausiai domina.
Pas mus studijuoja 70 ukrainiečių. Jų studijas finansuoja norvegai. Jie mums moka už tai, kad šiuos žmones paruoštumėme jų darbo rinkai.
Sakoma, kad tai, kas yra šalia, nebranginama, nevertinama. Ar Utenos abiturientai ir vyresni uteniškiai renkasi studijas savo miesto kolegijoje?
Esu ne kartą pajuokavęs, kad savame kieme pranašu nebūsi. Tam tikra prasme yra toks sindromas. Logiška, kad uteniškiai nori pabėgti nuo tėvų, pagyventi kitame mieste. Yra ir kitaip: kai kurie jau išbandė gyvenimą užsienyje, padirbėjo vienur ar kitur, liaudiškai sakant, palakstė ir pagaliau suvokė, ko nori, ir stoja mokytis.
Iš Utenos apskrities rajonų yra apie 47 proc. stojančiųjų, iš Vilniaus apskrities – apie 25 proc., nes mes turime kai kurias studijų programas, kurių neturi Vilnius – burnos higienistų, odontologo padėjėjo, dantų techniko. Netgi dirbantys važinėja pas mus į užsiėmimus. Studentų turime iš visų Lietuvos rajonų.
Manau, kad tai lemia unikalios mūsų studijų programos, kurių neturi kitos kolegijos arba neužtikrina studijų lankstumo, jų neindividualizuoja, arba neturi plačių nuotolinių studijų galimybių.
Ta pačia proga noriu pasidžiaugti gausia mūsų akademine bendruomene, daug padariusia ir tebedarančia studijų kokybei užtikrinti.
