Rasa MILERYTĖ
Utena gali didžiuotis veikliu ir aktyviu jaunimu. Tą puikiai įrodo praėjusių metų pabaigoje vykę Jaunimo apdovanojimai, kurių metu buvo apdovanota dešimt lyderių, o kiekvienai nominacijai pristatyta net po tris žmones. Viena tokių aktyvių jaunų žmonių – Adolfo Šapokos ugdytinė šešiolikmetė Urtė Lekešytė – išrinkta Metų jaunimo visuomenininke. Šiuo metu Urtė yra Utenos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė, vadovauja Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“. Jaunimo politikoje aktyviai dalyvaujanti mergina gali ne tik pasidžiaugti gerais mokymosi rezultatais, bet ir sugeba rasti laiko pabūti su draugais, šeima, pasimėgauti knygų skaitymu.
2019 metų pabaigoje vykusių Jaunimo apdovanojimų metu buvai išrinkta Metų jaunimo visuomenininke. Ką tau reiškia šis įvertinimas?
Sunku atsakyti. Pirmiausia buvo didelis šokas, kai sužinojau, jog esu nominuota. Nesitikėjau to ir nemanau, kad jau pasiekiau tokį lygį. Kad laimėjau, sužinojau šiek tiek anksčiau, nei įvyko renginys, nes buvau renginio koordinatorė. Ir man buvo netgi šiek tiek gėda, nejauku, nes manau, kad Utenoje yra daug vertesnių šio apdovanojimo žmonių.
Esi Utenos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė, Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentė. Papasakok plačiau apie savo darbą.
Kaip „Apskritojo stalo“ prezidentė kuruoju savanorių ir valdybos veiklą. Ruošiu pasiūlymus savivaldybei. Rengiam apklausas, įvairius renginius. Utenos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybai priklausau dar neilgai, gal pusę metų. Ten renkamės kartą per mėnesį ir svarstom įvairius jaunimui aktualius klausimus. Dabar esam susitelkę ties situacija dėl moksleivių, atvykstančių į Uteną iš Užpalių. Jie atvyksta per vėlai, sprendžiame, kaip tai pakeisti. Taip pat rengiame pasiūlymus miesto tarybai.
Kuo tau įdomi ir svarbi ši veikla?
Visi sako, kad patys tobulėja, kad ugdo įvairias savybes, aš irgi matau, kaip tobulėju, augu tam tikrose veiklose, bet tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl čia esu. Šios veiklos man suteikia pasitenkinimą gyvenimu, motyvuoja mokytis, padeda išlaikyti optimizmą. Žinoma, svarbu ir tai, kad tobulėja mano kompetencijos, žmogiškosios savybės, bet pagrindinė priežastis, kodėl čia esu, – man čia gera.
Tęsinį skaitykite 2020 02 01 „Utenyje“
