Į mano rankas atsitiktinai pateko Utenos regiono Kultūros ir kultūros industrijos plėtros galimybių strategija. Projektas iš dalies finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis pagal Kultūros tyrimų programą. Tyrimą parengė Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslininkai. Atlikta išsami Utenos rajono KKI statistinė analizė.
Man įdomios pasirodė Utenos rajono turizmo srities analizė, strateginės kryptys ir rekomendacijos.
2018 metais didžiausi lankytojų srautai buvo iš Vidurio ir Rytų Europos (66 proc.visų užsienio lankytojų). Kiti regionai sudaro kur kas mažesnę dalį. Vertinant pagal šalis, daugiausia atvykstama iš kaimyninės Latvijos – 29 proc., Estijos – 10 proc., Rusijos – 9 proc., Lenkijos – 8 proc., Prancūzijos – 6 proc., Vokietijos – 5 proc.
Žmonių susidomėjimas Utenos rajonu taip pat matomas iš apsilankymų Utenos turizmo informacijos puslapyje. 2018 metų sausio–spalio mėnesiais jame apsilankė beveik 79 tūkstančiai lankytojų. Vienas lankytojas puslapiui skyrė beveik pustrečios minutės. Matoma, kad daugiausiai lankytojų būna vasaros mėnesiais. Daugiausia prisijungimų būta iš Lietuvos (94 proc.), toliau eina Latvija (1,5 proc.), Jungtinė Karalystė (1 proc.). Matomas ir ryškus sezoniškumas: daugiausia lankytojų sulaukiama šiltuoju metų laiku, tačiau tai neatspindi paieška internete – žmonės informacijos apie Utenos rajoną ieško ištisus metus.
Mes nieko neturime. Bet ar tikrai?
Netgi tarp Utenos gyventojų populiari nuomonė, jog mes nieko neturime, kad sudomintume svečius iš Lietuvos ir užsienio. pagaliau ir patys ar tikrai viską esame matę. Ar tikrai visi mes esame buvę Vytauto Valiušio keramikos muziejuje? Ar lankėmės Viktorijos Jovarienės prikeltose Užpalių dvaro arklidėse, vietos verslininko restauruotoje Užpalių cerkvėje, atviroje Sirutėnų Jono Šimonėlio akmens skulptūrų ekspozicijoje? Ar pasakymas, kad Utenoje nieko nėra, nerodo mūsų pačių ribotumo, tingumo, nemeilės kraštui, kuriame gyvename?
Mokslininkai rekomenduoja, siekiant proveržio Utenos rajone, taikyti išteklių konsolidavimo principą, išskiriant prioritetinius ir strateginius maršrutus bei kryptis, sutelkti išteklius (savivaldybės, bendruomenių, verslo) jiems plėtoti. Nustatant strateginius maršrutus bei kryptis rekomenduojama remtis Utenos rajone esančiais unikaliais gamtos, istorinio paveldo objektais, vietos bendruomenėmis, verslo plėtros iniciatyvomis. Buvo surengta Utenos rajono fiksuotų grupių diskusija, kurios metu siekta nustatyti Utenos rajone esančius tarptautinio ir nacionalinio lygmens traukos objektus. Dalyviai išskyrė 12 prioritetinių traukos objektų. Štai jie:
- Vytauto Valiušio keramikos muziejus (vertinimas – 10 balų);
- Užpaliai (Užpalių dvaras, Krokulės šaltinis, Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola, Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete) (vertinimas – 9 balai);
- Utenos pašto stotis (dabar Utenos meno mokykla) – klasicistinių meno formų pastatai, pašto stoties rūsyje įrengta dailės galerija (vertinimas – 8 balai);
- A. ir M. Miškinių biblioteka (vertinimas – 7 balai);
- Narkūnų piliakalnis (vertinimas – 6 balai);
- Vyžuonėlių dvaras (vertinimas – 5 balai);
- Utenos kraštotyros muziejus (vertinimas – 5 balai);
- A. ir M. Miškinių sodyba (vertinimas – 5 balai);
- Žydų kultūros kelias (Utena–Vyžuonos–Užpaliai) (vertinimas – 4 balai);
- Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia (vertinimas – 4 balai);
- Utenos dvaras (vertinimas – 3 balai);
- Aukštaitijos nacionalinio parko Birutės Galdikas vardo sengirė, gamtos pažinimo centras (vertinimas – 3 balai).
Mokslininkai rekomenduoja plėtoti penkias kryptis: keramikos, Užpalių, Utenos miesto, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Tauragnų.
Manau, kad neverta blaškytis, kurti kažką naujo. Taip tik išmėtomi pinigai. Jau dabar yra puikios dvi kryptys, kurias reikia tik įforminti ir pradėti reklamuoti. Pirmoji – keramikos kryptis (maršrutas: Utenos pašto stotis–G. Mazūro keramikos studija–V. Valiušio keramikos muziejus–Utenos miesto fontanas).
Antroji kryptis (maršrutas: Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka– Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia–Rašytojų kalnelis Vyžuonose–Užpalių dvaras ir buvusios dvaro arklidės–Šeimyniškių piliakalnis ir Šeimyniškių atodanga–Giedriaus Indrašiaus senovinė baltų stovyklavietė–Krokulės šaltinis–Vyžuonėlių dvaras–Utenos miesto fontanas).
Ilgainiui iš keramikos krypties galėtų atsirasti ir istorinė kryptis (maršrutas: Utenos krašto muziejus–tremties muziejus–A. Kraujelio muziejus–Narkūnų piliakalnis). Prie šių dviejų krypčių įveiklinimo puikiai galėtų prisidėti Utenos kultūros centras ir Utenos kamerinis teatras, bent kartą per mėnesį rodydami inscenizacijas Utenos pašto stotyje ir Užpalių dvaro arklidėse.
V. Valiušio keramikos muziejus turi gražios parodų rengimo ir edukacinės patirties. Vasaros sezono metu prie Utenos miesto fontano galėtų vykti poetiniai skaitymai (turime net šešis Lietuvos rašytojų sąjungos narius), Užpaliuose – kanklių ir folkloro kolektyvų pasirodymai. Šios dvi kryptys jau dabar galėtų ne tik vasarą kviesti lankytojus, bet ir ištisus metus.
Užtenka žvalgytis į kitus ir verkšlenti, kad Molėtai turi žvejybos muziejų, Anykščiai – „Bėk, žirgeli“ šventę, Zarasai – Sartų žirgų lenktynes. To, ką turime mes, daug kas galėtų pavydėti. Pasinaudokime tuo. Be savivaldos pagalbos čia neišsiversi. Pradėkime – ateinančių metų biudžete įrašykime eilutę – Utenos, kaip turistinio rajono, plėtra – ir skirkime tam kad ir simbolinę kelių tūkstančių eurų sumą. Tai būtų graži pradžia.
Vytautas Kazela
Utenos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys
