Genovaitė Šnurova
Karantinas pakeitė ne vieno žmogaus gyvenimą. Kai kurioms žmonių grupėms teko užsidaryti namuose, nedirbo pramoninių prekių parduotuvės, valgyklos, kavinės, barai, pramonės įmonės susiaurino darbų apimtis, todėl teko sumažinti darbuotojų skaičių ir t. t.
Savotišką stresą iš anksto nepasiruošus teko išgyventi ir visai švietimo sistemai – pradedant ministerija ir baigiant pačiais mažiausiais lopšelinukais.
Apie tai, kaip Utenos švietimiečiai išgyveno keletą mėnesių trukusį karantiną, kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėju Romualdu Kraulišu.
Gerbiamas vedėjau, papasakokite apie tai, kaip Utenos rajono švietimo įstaigoms sekėsi dirbti nuotoliniu būdu, laikytis įvairiausių reikalavimų.
Aišku, karantinas vienaip ar kitaip sujaukė visų žmonių gyvenimą. Tarp jų – ir švietimiečių. Tai didžiulis iššūkis ir mokytojams, ir mokiniams, ir jų tėvams, nes iki to laiko net nebuvome pabandę dirbti nuotoliniu būdu, todėl visiems reikėjo persiorientuoti. Svarbiausia, labai greitai. Pradžia, be abejo, sunkoka, bet visos problemos buvo operatyviai išspręstos.
Esminė problema – kaip aprūpinti mokinius ir kai kuriuos mokytojus būtinomis priemonėmis. Nemažai mokytojų ir mokinių namuose turėjo kompiuterius ir mokėjo jais dirbti, dalis mokinių, ypač tų, kurie gyvena kaimiškose vietovėse, net neturėjo interneto. Laimei, greitai pavyko šią problemą išspręsti.
Tęsinį skaitykite 2020 06 13 „Utenyje“