Kūrėjui visada svarbus vietos bendruomenės ir valdžios palaikymas. Tai ne tik premijos ar kiti įvertinimai. Jau kelinti metai Utenos rajono menininkai turi galimybę pretenduoti į Utenos rajono savivaldybės įsteigtas stipendijas meno kūrėjams. Kas yra stipendija menininkui? Tai atitinkama pinigų suma menininko poreikiams tenkinti, kad jis galėtų dirbti negalvodamas, kur ir kaip sukurtą kūrinį realizuoti. Kurdamas pagal užsakymus menininkas turi atsižvelgti į užsakovo pageidavimus ir jo kūrybinė laisvė yra suvaržyta. Gaudamas stipendiją gali nesirūpinti, kad vienas ar kitas jo kūrinys nebus realizuotas. Taip sukuriami patys geriausi darbai. Tiesa, savivaldybės skiriamos stipendijos yra kuklios, tačiau ir tai yra nemaža paspirtis kūrėjui.
Utenio aikštėje esančioje stiklo galerijoje šiuo metu eksponuojami žinomo medžio drožėjo Eglūno Židonio sukurti angelai. Įgyvendinti šį projektą menininkui leido rajono savivaldybės skirta stipendija.
Šiandien portale www.utenis.lt lankėsi šio projekto autorius Eglūnas Židonis.
Eglūnai, kas tau yra angelas?
Kažkoks vilties, šviesos ir gerumo simbolis. Nebūtinai jis turi būti siejamas su krikščionybe. Man atrodo, kad tai ateina iš senesnių laikų.
Angelas mums dažniausiai yra angelas sargas, kuris perspėja, pasaugo, „pakiša pagalvę“ krintant. O ar tau yra tekę pajusti angelo pasaugojimą?
Tikrai teko. Ir ne kartą. Tai labai intymūs potyriai ir visai nesinori apie juos pasakoti. Kažkas įvyko ir tu supranti, kad viskas galėjo baigtis kur kas blogiau, bet tuo momentu tarsi kažkas įsikišo iš „viršaus“ ir apsaugojo nuo pačio blogiausio.
Savo parodą pavadinai „Miesto angelai“. Ar miesto angelas kažkuo skiriasi nuo kitų? Pavyzdžiui, nuo kaimo angelų?
Šito aš nežinau. Pavadinimas atsirado, kai aš juos pamačiau išeksponuotus šituose stiklo kubuose. Su visais atspindžiais. Žiūrėdamas į juos su pastatų atspindžiais ant stiklo pajunti, kad tie mano drožti angelai yra vietiniai, uteniškiai.
O kiek tų angelų bus iki metų pabaigos?
Labai sunku pasakyti. Planavau padaryti dar 5–6, bet sėdu dirbti ir negaliu – stuburas neleidžia. Ir taip pora savaičių. Tik vakar vėl pradėjau drožti… Nemėgstu monumentaliosios skulptūros. Visi mano angelai bus kameriniai, interjeriniai. Didelius darbus ir anksčiau darydavau tik išskirtiniais atvejais: arba toks būdavo užsakymas, arba dalyvaudamas stovyklose. Kamerinė skulptūra gali būti ir pusantro metro aukščio. Daug kas priklauso ir nuo medienos. Žiūrėk, atsineši 1,5 metro medienos gabalą, pradedi drožti, ir išlenda puvinys ar koks kitoks medžio defektas. Tenka mažinti. Net ir darant parodoje esančiųjų teko koreguoti dydį. Per šį laikotarpį išdrožiau 16 angelų ir, jei sveikata leis, norėčiau išdrožti dar penkis. Ne visi šioje parodoje eksponuojami. Kai kurie visai netiko. Yra pora spalvotų angelų. Išeksponavau ir pamačiau, kad jie visiškai iškrenta iš konteksto. Arba yra pakabinami angelai, kurie kabinasi kaip paveikslai. Paguldžius ant plokštumos jie visai nesižiūri.
Pradėjome kalbėtis apie medieną. Kokia mediena tau labiausiai patinka? Liepa, ąžuolas?
Daugiau norėčiau padaryti ąžuolinių skulptūrų. Ąžuolas – kietas, su juo dirbti sunkiau, bet man jis taip patinka, kad net saldu. Iš liepos gali padaryti vienokius darbus, iš ąžuolo kitokius. Dar norėčiau bent po vieną padaryti iš kriaušės ir obelies. Tokius poliruotus… Bet pradedi dirbti, pradeda skaudėti sąnarius…
O ar šiuos angelus bus galima įsigyti?
Trys parodoje eksponuojami angelai jau parduoti. Vienas iškeliaus į Italiją, kitas, atrodo, į Kanadą.
Vytautas Kaziela
